„Čia yra šventoji trejybė – ar būsime kariškoje aplinkoje, ar turistais, (…) - tinkamas apsirengimas, tinkamas skysčių naudojimas, tinkamas elgesys bendrai”, - sakė A. Daugirdas.
Kalbėdamas apie tinkamą apsirengimą gryname ore, atsargos karys pastebėjo vieną žmonių daromą klaidą, - dažnas dėvi sportines kepuraites, tai yra saugo galvą, bet nesaugo ausų ir sprando.
„Ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms yra rekomenduotina, ką mūsų protėviai dėvėjo, tai yra plačiabrylės skrybėlės arba, ūkiškai tariant, „panamkės“. Jos dengia didesnį plotą, dengia ausis, dalį sprando, kaktos. Tai reiškia, apsaugo mūsų pagrindinį šilumos kaminą, per kurį žiemą netenkame šilumos, o vasarą galime vėdintis efektyviai“, - teigė A. Daugirdas.
Laidos pašnekovas per karščius rekomendavo dėvėti laisvus, šviesius rūbus.
„Pas mus – tokios mados, kad labai mėgstame lipti į tamsius rūbus. Oficialūs asmenys – kostiumuoti, gerai, jeigu kondicionieriai gelbsti“, - kalbėjo A. Daugirdas.
Atsargos karys atkreipė dėmesį ir į audinius, iš kurių pasiūti drabužiai.
„Medikai labai dažnai mini savo komentaruose, kad tai turi būti natūralios medžiagos. Jie yra teisūs, tačiau apie tas natūralias medžiagas nieko nepabrėžia. Trikotažas, medvilnė – gerai, bet jos sugeria prakaitą, ir mes jį paskui sunkiai gariname. Tarkime lininiai rūbai – jau visai kita kalba. Nuo seno tai veikia, kaip dabartiniai modernūs termomarškinėliai“, - sakė A. Daugirdas.
Pašnekovas nepritaria kalbantiems, kad šiukštu nereikėtų dėvėti sintetinių drabužių.
„Atvirkščiai, dabar toks progresas, kad rūbai yra specialūs, ir jie geriau veikia negu trikotažiniai marškinėliai. Tai yra milžiniškas pliusas organizmui - išgarinti perteklinį karštį per mūsų prakaitą“, - sakė A. Daugirdas.
Pasidalino paslaptimi, kuri šlykštaus skonio, bet labai veikia
Pašnekovas akcentavo, kad per karščius būtinas pakankamas skysčių kiekis.
„Jeigu mažai geriame, neturime, ką garinti, perkaistame. Mūsų organizmas kaista kaip uždarytas katilas. Vadinasi, turime gerti pakankamai vandens“, - sakė A. Daugirdas.
Pasak atsargos kario, pakankamai reiškia „prie tokių karščių kaip dabar – litrą per valandą išgurkšnoti būtų rekomenduotina“.
„Kuo sunkiau dirbame, - tuo daugiau. (…) Yra niuansas – koks vanduo. Jeigu norite, kad jis efektyviau mus veiktų šitomis aplinkybėmis, jis turėtų būti sūdytas. Vos prėskas vanduo – jeigu įsipilt į litrą vandens. Kiekį įvairiai skaičiuoja, tai būtų nuo 1 gramo iki arbatinio šaukštelio (druskos). Jis neturėtų būti per sūrus“, - kalbėjo A. Daugirdas.
Jis patikino, kad gerai yra ir specialūs mineralų rinkiniai.
„Bet yra dar ir senovinis variantas, kuris veikia, - žalia sūdyta arbata. Neįtikėtinai šlykštus skonis, bet, jeigu išjungi psichologiją, - neįtikėtinai geras efektas“, - sakė A. Daugirdas.
Pašnekovas pasidalino, ką jam asmeniškai duoda tokia arbata.
„Manęs netroškina. Dvi valandas prieš sunkų darbą aš iš anksto turiu pasiruošęs tokios sūdytos stiprios (ne šiaip birzgaliuko) žalios arbatos. Trys keturi gurkšniai – nugeri, šiek tiek prasiskalauji kitu vandeniu, kad sūrumo nejaustum, - viskas. Ir paskui karts nuo karto jos atsigeri, - du trys gurkšniai kas valandą, jeigu sunkiai dirbi. Taip išprakatuoji, taip po to norisi gerti, bet dienos bėgyje, kada pats didžiausias krūvis, tu gerokai lengviau perneši“, - teigė A. Daugirdas.
Gerų pusryčių gali iš esmės užtekti visai dienai
Pašnekovas sako, kad yra daug tiesos pasakyme, kad per karščius reikėtų vengti sunkaus maisto.
„Tiesos daug, bet svarbus mūsų elgesys. Jeigu iš ryto stipriai pavalgėme, galbūt visą dieną daugiau ir nebevalgysime. Lengvai virškinami angliavandeniai – viskas, per daug reikėtų neapsunkinti cepelinais ir pan. Bet rytinio gero pavalgymo visai dienai gali užtekti“, - kalbėjo A. Daugirdas.
Pašnekovas paaiškino, kad sunkus maistas, mėsa, absorbuoja vandenį iš organizmo, kad suvirškintų.
„Vadinasi, dar siurbia iš mūsų, ir mes būname nuolat troškulyje“, - sakė A. Daugirdas.
Reikėtų sulėtėti
Kalbant apie judėjimą per karščius, atsargos karys, rekomenduoja sumažinti tempą.
„Tai reiškia – nuo to, kad nelėktumėte laiptais, ypač, jeigu neturite geros fizinės formos. (…) Reiškia neprovokuoti organizmo gaminti daug energijos, kuri reikalauja daug skysčių“, - teigė A. Daugirdas.
Jis rekomendavo sumažinti skirtumą tarp kondicionuojamų patalpų ir lauko bent iki 5 laipsnių skirtumo.
„Sau padėsime, šoko nepatirs organizmas, nes mūsų kraujagyslės tuoj pat draskosi“, - aiškino A. Daugirdas.
Jeigu negali reguliuoti temperatūros patalpoje, pasak pašnekovo, reikėtų reguliuoti išėjimo į lauką dažnumą.
„Jeigu mes išeisime iš biuro į karštą aplinką, nieko nepadarysi, galbūt prieš tai būtų galima atsigerti patalpos temperatūros vandens. Ne per šalto, kad kraujagyslės nesusitraukinėtų, organizmas nereaguotų į temperatūrų skirtumus“, - sakė A. Daugirdas.
