Apie tai ekonomistas kalbėjo antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“.
„Europa pilna iššūkių“, – konstatavo ekspertas.
R. Kuodis paaiškino, kad žmonėms, kurie teigia, neva valstybės siena būtų nelegali ar žalojanti migrantus, jis yra davęs terminą – „lojeriai“.
„Teisininkams, kurie mąsto plačiau, visiškai natūralu, kad valstybė turi teisę į sieną. Aš mėgstu šiek tiek patrolinti „lojerius“ kilniais tikslais ir klausiu – jūs namie duris nakčiai rakinate? Jūs rūpinatės savo vaikais labiau ar žmonija? Aišku, atsakymai yra, kad rakina duris ir rūpinasi vaikais. Tai sakau, kodėl ta jūsų šizofrenija persimeta į visuomeninį valstybinį lygį ir ten jau sienų rakinti negalima ir reikia visais rūpintis vienodai?“, – retoriškai klausė ekspertas.
Jo teigimu, kapitonui, valdančiam laivą, pirmiausia reikia žinoti, kur plauki. Taip pat, akcentavo R. Kuodis, kur einama, reikia žinoti ir valstybei.
„Ekonomistai dirba su rizikos valdymu. Tu turi suvokti, kad yra kažkokios prigimtinės rizikos, jog tavo visuomenėje bus visko – recidyvistų, gerų ar blogų žmonių, bet visai kitas dalykas, kaip kad daro Europa, – sąmoningai susikuria krizes. (…) Mes nežinome, kur mes plaukiame ir ko mes norime. Toks plaukimas gali baigtis uolomis“, – teigė R. Kuodis.
Politikai, pasak jo, užsiima savimi, nors turėtų atkreipti dėmesį ir į visuomenės nuomonę.
„Ką turi Lietuva? – Globalios Lietuvos strategiją, kurią surašė labiau liberalūs žmonės kažkada. Man skamba kaip oksimoronas, bet jiems nieko: globali Lietuva, tinklaveikia, mes visur pasaulyje, kažkaip Lietuva. Sutinku, skamba moderniai, bet šiek tiek, man atrodo, naivokai. Šie dalykai turi būti konstituciškai sutvarkyti“, – pabrėžė ekonomistas.
Todėl, kaip akcentavo jis, būtina atsakyti į kai kuriuos klausimus.
„Čia yra esminiai klausimai – kaip gyvena vidutinis lietuvis? Kaip jis gyvens, jeigu mes turėsime vieną imigracijos politiką ar kitą? Kiek lietuvių yra išvažiavę? Ar mes teikiame pirmenybę Anglijos lietuviams ar kokiems nors baltarusiams vairuotojams, ar ne? Kas turi atsakymus į šiuos klausimus? Nėra jų, todėl, kad nėra, kam jų iškelt“, – dėstė R. Kuodis.
„Normalioj valstybėj suvokiame, kad kapitonas turi žinoti, kur plaukiame. Mes nežinome – mes sukamės ratu“, – tęsė jis.
Ekonomistas pakomentavo ir dalies žmonių akcentuojamą 1951 m. priimtą Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso.
„Pabėgėlių klausimas – 1951 m. konvencija. Tuo metu nebuvo hibridinių karų. Mojuoja „lojeriai“ 1951 m. konvencija, sako, kad siena nekonstitucinė ir visus kitus blėnius varo, bet (hibridinių) karų tai nebuvo. Įsivaizduokite, kaip prieš mus tą išnaudos hibridiškai: pradės per sieną eiti žaliai apsirengę grybautojai su peiliais grybams. Mes sakysime – pabėgėliai. Įsileisime, vešime į Vilniaus viešbučius. (…) Mąstykite šiek tiek plačiau“, – teigė R. Kuodis.
Jo nuomone, naivumą ar kvailumą gali panaudoti hibridinio karo organizatoriai.
„Tarkime, čia pas mus nebebus Baltarusijos siena, o bus visiškai Rytų siena, mes toliau mojuosime senomis konvencijomis? Mus užmojuos už mūsų kvailumą, galbūt nustosime egzistuoti ir būsime patys kalti. Kad užbėgtume tam už akių, reikia stoti į kovą su „lojeriais“, kurie yra tiesiški, prognozuojami“, – tvirtino ekonomistas.
Taip pat, pasak eksperto, procesus reikia vertinti realiai.
„Mąstantis žmogus sakys, kad tai nėra pabėgėliai. Pabėgėliai turi būti kokie sužeisti, ropoti į gretimą, saugią šalį. Ne, tai greičiausiai yra kažkas kito – tai aš ir sakau: jūs nebijokite matyti, kad tai yra valstybinės diversinės schemos dalis.
Tie žmonės supranta, kur jie dalyvauja. Jie nepasiklydo Belovieže, juos atvežė valstybinė kompanija divesiniams tikslams prieš mus, keršydami už mūsų pasisakymus ar sankcijas“, – pažymėjo R. Kuodis.
