„Tokių karščių bangų pasitaiko ir pats kaip reiškinys jis nėra anomalus. Tų karščio bangų būdavo ir anksčiau. Kas galbūt išskirtinio šiais metais, kad mes turime jau antrą tokią karščio bangą ir pirmoji buvo Joninių savaitė, kai keletą dienų iš eilės buvo viršyta 30 laipsnių temperatūra.
Stichinė kaitra Lietuvoje yra registruojama, kai tas karštis 30 laipsnių yra tris dienas iš eilės. Dabar mes jau turime antrą iš eilės, kai fiksuojama ta stichinė kaitra ir panašu, kad ji tęsis iki šio savaitgalio.“
Ar tikrai šią vasarą galima jau vadinti viena karščiausių per ilgą laiką? Pasak J. Kilpio, kol kas pasakyti, kad ji bus pati karščiausia tikrai negalima ir apskritai pastaraisiais dešimtmečiais vasaros Lietuvoje yra karštos.
„Nereiktų labai toli ieškoti – 2016 m., 2010 m. ir tų dienų, kai buvo 30 laipsnių temperatūra, būdavo apie 8 arba 10 dienų per metus. Dabar yra kol kas yra panaši ta statistika, bet, aišku, dar žiūrėsime, o vasara tik įpusėjo. Gali būti, kad tie skaičiai bus didesni šiais metais. Iš principo tai tikrai nėra kažkas labai išskirtinio, bet dėl ko, panašu, gali būti šie metai išskirtiniai, yra tropinių naktų skaičius.
Tropinė naktis yra tada, kai net nakties metu temperatūra nenukrenta žemiau negu 20 laipsnių. Jau žiūrint į ilgesnį laikotarpį, į XX a. 9 dšm., tų tropinių naktų, pavyzdžiui, Klaipėdoje pasitaikydavo kartą per dešimt metų, o Vilniuje – kartą per trisdešimt metų“, – aiškino klimatologas.
Jo teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais arba pastaruosius dvidešimt metų tų tropinių naktų turime vis daugiau ir pagal šių metų statistiką šie metai pagal tropinių naktų skaičių gali būti vieni iš rekordinių, ypač pajūryje.
Orai ir klimatas nėra tas pats, bet kaip jie vienas kitą veikia? J. Kilpys pasakojo, kad dabar stebima kaitra yra nulemta atmosferos cirkuliacijos.
„Iš esmės dabar yra atslinkusi tropinė oro masė nuo šiaurės Afrikos ir per centrinę pasiekė mūsų regioną ir čia sustojo. Dėl to mes turime tuos ilgai trunkančius karščius. Tai yra orai ir šiais metais mes turime labai daug tokių svyravimų. Jeigu pasižiūrėsite, vasario mėnuo buvo labai šaltas, turėjome labai intensyvų snygį, gegužė buvo šalta ir drėgna, visi klausė, kur šiluma, norime karščio.
Dabar turime tuos karščius ir tie tokie staigūs svyravimai yra orai. Kasmet jie būna vis kitokie. Bet kai kalbame apie klimatą, mes kalbame apie vidutines sąlygas. Tos vidutinės sąlygos keičiasi. Lyginant pastaruosius dvidešimt metų su tuo, kas buvo prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų, temperatūra auga ir tai jau yra klimato kaitos padarinys.“
Klimatologas taip apibendrino – orai yra kintamumas ir kasdien oro sąlygos kitokios, o klimatas lemia tų tikimybių pokytį. Anot J. Kilpio, tikimybės keičiasi ekstremalių temperatūrų link.
Jis taip pat nurodė, kad skaičiuojant nuo XX a. 6 dšm., Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl žalingos žmogaus veiklos metinė temperatūra yra aukštesnė ir pakilusi apie 1,5 laipsnio. Taip pat, vertinant skirtingus sezonus, žiemos keičiasi dvigubai sparčiau ir jos per tą laikotarpį pašiltėjo dvigubai daugiau negu vasaros.
Kiek vasarą Lietuvoje būna šiltų ir vėsių naktų?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas Donatas Valiukas išsamiau paaiškino, kiek Lietuvoje būna tropinių naktų.
Karštos dienos, šiltos naktys. Šiuo metu taip gyvename jau kiek daugiau nei du dešimtadienius, kurie Lietuvoje buvo rekordiškai karšti. Pastaruoju metu nemažai rašėme apie karščius ir kaitras, t. y. apie maksimalią dienos oro temperatūrą. Reguliariai informuojame ir apie Lietuvai vis dar gana išskirtini reiškinį – tropines naktis. Apie tropines naktis Lietuvoje taip pat esame rašę ir anksčiau (plačiau čia).
Šį kartą apžvelgsime, kiek Lietuvoje vasaros mėnesiais (birželį, liepą, rugpjūtį) vidutiniškai būna vasariškai šiltų ir kiek vėsių naktų. Laikome, jog vasariškai šilta naktis yra tuomet, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 15 °C, o vasariškai vėsi naktis tuomet, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Lietuvai įprastinėmis (arba daugiametėmis) vidutinėmis klimato sąlygomis (SKN) laikomas 1991–2020 m. vidurkis. Analizė atlikta remiantis 18 meteorologijos stočių duomenimis 1961–2020 m. laikotarpiu.
Šiltų ir vėsių naktų skaičius
Vidutiniškai Lietuvoje vasaros mėnesiais būna 21 šilta ir 23 vėsios naktys.
Žvelgiant į teritorinį tokių naktų pasiskirstymą galime pastebėti, jog didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje vasaros mėnesiais vidutiniškai būna 15–20 šiltų ir 15–20 vėsių naktų.
Taigi, šiltų ir vėsių naktų skaičius yra labai panašus. Tačiau, atskiruose regionuose ši proporcija gana smarkiai skiriasi. Ypač, dėl specifinių mikroklimatinių sąlygų, labai išsiskiria Nida, čia itin gausu šiltų (vidutiniškai – 48 naktys) ir labai mažai vėsių (vid. vos 4 naktys) vasaros naktų.
Apibendrinus, pajūryje vasariškai šiltų naktų būna kur kas daugiau nei vėsių. Mažiausiai vasariškai šiltų naktų įprastai būna Žemaičių Aukštumos pietinėje dalyje (vid. 13–15). Daugiausiai vėsių naktų vasaros metu registruojama Varėnos apylinkėse (vid. 35 naktys), tačiau galime prisiminti tai, jog čia registruojama daugiausiai karštų dienų.
Daugiausiai vasariškai šiltų naktų registruojama liepą (vid. 9,5), o mažiausiai birželį (vid. 3,5), tuo tarpu daugiausiai vėsių naktų, atvirkščiai, daugiausiai būna birželį (vid. 11,8), o mažiausiai liepą (vid. 4,2). Rugpjūčio mėnesį vidutiniškai būna 7,8 šiltos ir 6,5 vėsios naktys.
Taigi, vasarą norintiems leisti laiką lauke ir ieškantiems vasariškai šiltų naktų reiktų rinktis Lietuvos pajūrį.
Vasariškai šiltos bei vėsios naktys ir klimato kaita
Vykstant klimato kaitai stebimas vasariškai šiltų naktų skaičiaus augimas ir vėsių naktų skaičiaus mažėjimas. Pavyzdžiui, jei remiantis 1991–2020 m. SKN (Lietuvai šiuo metu įprastinėmis klimato sąlygomis), šiltų ir vėsių vasaros mėnesių naktų skaičius yra gana panašus, tačiau remiantis 1961–1990 m. SKN galime konstatuoti, jog keliasdešimt metų atgal vėsių vasaros naktų buvo net tris kartus daugiau nei šiltų!
Tuo metu vidutiniškai Lietuvoje vasaros mėnesiais būdavo vos 11 šiltų ir ir net 32 vėsios naktys.
