Balsuojant per priėmimo procedūrą dalis parlamentarų nesiregistravo, todėl nesusidarė būtinas minimalus balsuojančiųjų skaičius.

Kad įstatymo pataisos būtų priimtos, per priėmimą turi balsuoti mažiausiai 71 Seimo narys, o antradienį tokių buvo 67.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad teisėjai yra vieni geriausiai apmokamų darbuotojų viešajame sektoriuje, jie turi daugiau socialinių garantijų nei kiti, o tai, pasak parlamentaro, kompensuoja papildomą darbo krūvį.

„Teisėjai turi tam specialias papildomas garantijas: jų atostogos ilgesnės, kitos garantijos, jie turi valstybinę pensiją. Gaudami valstybinę pensiją, jie gali dirbti kitus darbus ir jiems nemažinama valstybinė pensija. Tai yra visas pluoštas socialinių garantijų, kurių neturi kitos Lietuvos dirbančios tam tikrų sričių grupės“, – sakė parlamentaras.

A. Sysas teigė, kad papildomas mokėjimas teisėjams dar labiau padidintų atlyginimų skirtumus viešajame sektoriuje.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dabar galiojantys įstatymai kitiems pareigūnams leidžia mokėti už papildomą darbo krūvį, o teisėjams – ne.

„Prašau neplakti į vieną krūvą dalykų, kurie yra skirtingi“, – tvirtino ji.

„Gali patikti ar nepatikti nustatyti teisėjų atlyginimai, socialinės garantijos, bet šiuo atveju mes kalbame apie žmones, kurie objektyviai padidėjus darbo krūviui negali gauti už tai papildomo atlyginimo, kurį gali gauti visi kiti pareigūnai ir jį gaus, kaip gavo visą pandemijos laiką“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Ji sakė, kad teisėjams darbo krūvis smarkiai išaugs dėl to, jog vienu metu reikės apsvarstyti daug prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje. Tokius prašymus pateikia beveik visi šiuo metu į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstantys migrantai.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 proc. jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių žymiai padaugėjus gaunamų nagrinėti tam tikros kategorijos bylų per mėnesį.

Priemokų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustatytų Teisėjų taryba, o priemokos dydį – teismo pirmininkas.

Siūlyta, kad pataisa įsigaliotų rugpjūčio 1 dieną.

Lietuvoje sulaikius neteisėtai esantį užsienietį, per 48 valandas turi būti nustatyta, kokiomis sąlygomis jis lauks sprendimo dėl prieglobsčio skyrimo. Šias bylas sprendžia apylinkių teismai. Kadangi laikinojo sulaikymo protokolai surašomi Švenčionių rajone, Pabradėje, visos šios bylos keliauja Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

Vilniaus regiono apylinkės teismo vienas iš vadovų BNS anksčiau yra sakęs, kad krūvis darosi sunkiai pakeliamas.

Tuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas vienintelis Lietuvoje nagrinėja skundus dėl Migracijos departamento sprendimų. Vėliau jo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė sakė, kad šias bylas privalu išnagrinėti per itin trumpą dviejų mėnesių terminą, todėl, užplūdus migrantų skundams, gali nukentėti kiti procesai.