Už įstatymą balsavo 84, prieš - 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Lietuvos regionų frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas palaikė iniciatyvas griežtinti taisykles migrantams, ir netgi sakė manąs, kad reiks dar labiau jas griežtinti. Tačiau jis turėjo ir dar vieną idėją.

„Gerbiami kolegos, gerbiami krikščionys praktikuojantys, ar nemanote, kad reikia atversti, perkrikštyti pabėgėlius į krikščionybę? Gal jie pradės ir valgyti kiaulieną, skanią Biržų senolių duoną su ūkininkų skaniais lašiniais, tapsime pavyzdžiu visai Europai“, – neaišku, kiek rimtai, iš Seimo tribūnos kalbėjo skandalingais pareiškimais garsėjantis politikas.

Parlamentaras iš Mišrios Seimo narių grupės Vytautas Bakas aiškino, kad, kai priimami tokie įstatymai, kada nustatomi valstybės veiksmai ekstremalios situacijos sąlygomis, negalima padaryti taip, kad tokios situacijos atliekami veiksmai visiškai patrauktų iš diskusijos visuomenės ir savivaldos nuomones.

„Kas esate rinkti vienmandatėse, kas dalyvavote Pietų Lietuvos savivaldybių susitikime, puikiai žinote, kad fronto priešakinėse linijose atsidūrę Lietuvos pasienio gyventojai turi baimių tiek dėl kriminogeninės, tiek dėl epidemiologinės situacijos. (…) Reikia stengtis vienytis ir tą priešpriešą arba abejones mažinti“, – kalbėjo V. Bakas.

Pasak jo, migrantų istorijos daugeliu atvejų yra skaudžios, ir daugelis jų yra (taip pat ir režimo) aukos.

„Tačiau esant didesniam srautui vieni kitų nesuprantančių skirtingų kultūrų žmonių, siaučiant pandemijai, ypač svarbu, kiek įmanoma, tas įtampas mažinti“, – teigė V. Bakas.

Jis siūlė numatyti prievolę prieš priimant sprendimus dėl migrantų apgyvendinimo konsultuotis su vietos bendruomene.

„Priimkime tokius sprendimus, kurie užtikrintų dalyvavimą visų suinteresuotų asmenų“, – ragino V. Bakas.

Turėjo ir griežtesnių pasiūlymų

Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis kalbėjo, jog europinė patirtis liudija, kad „dalinėmis priemonėmis šitos krizės neįveiksime“.

„Priimamos priemonės kai kam atrodo galbūt šiek tiek per griežtos. Tačiau iš tikrųjų, jeigu nenorime tapti tuo kanalu, šios pataisos turi būti priimtos. Nors kai kurios jų po Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio tapo neadekvačios situacijai“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Jis turi mintyje tai, kad buvo priimtas komiteto siūlymas, kad tik pusmečiui (o ne neapibrėžtam laikui, kaip buvo siūloma anksčiau), bus galima apriboti migrantų judėjimą.

„Jeigu po pusmečio situacija nepasikeičia, šitie žmonės išeina kas kur nori, ir vyksta į Vakarus, pas mūsų sąjungininkus. Taip pat aš manau, kad ištęsta teismų sprendimų procedūra ir įteisinta kasacinė apskundimo tvarka, nepadeda. Tai yra dalinės priemonės, kurių yra daug priimta Vakarų Europoje, ir kuriomis sėkmingai naudojasi tie, kurie piktnaudžiauja prieglobsčio procedūromis“, – sakė A. Ažubalis.

Jis kritikavo tai, kad komitete buvo atmestas siūlymas, kad prieglobsčio prašymą būtų galima pateikti tik pasienio kontrolės punktuose arba Migracijos departamento aptarnavimo skyriuose.

„Tai padėtų sustabdyti masinį ir chaotišką sienos pažeidimą. Tokie žmonės būtų vežami į areštinę, būtų pradėta baudžiamoji teisena, nes jie kirto valstybės sieną. Tik tada, kai kriminalistai gautų iš jų atitinkamą informaciją, galėtų atvykti Migracijos departamento atstovai, ir, jau turėdami papildomą informaciją, galėtų priimti šitų asmenų prašymą pradėti prieglobsčio suteikimo procedūrą“, – kalbėjo A. Ažubalis.

„Valstiečių-žaliųjų“ atstovas Giedrius Surplys kritikavo pakeitimus Teisės ir teisėtvarkos komitete.

„Mes čia atėjome padaryti, kad žmonės, kurių tapatybė nenustatyta, neklaidžiotų po Lietuvą ir nekeltų grėsmės“, - aiškino G. Surplys.

Šeši mėnesiai, jo manymu, yra stipriai per trumpas laikas.

Plačiau apie tai, kaip šis ginčą sukėlęs klausimas atsirado Teisės ir teisėtvarkos komitete galima skaityti čia.

G. Surplys bandė siūlyti taikyti ne šešių mėnesių, o aštuoniolikos mėnesių sulaikymo terminą. Tačiau pasiūlymui nepritarta. Už balsavo 27, prieš - 13, susilaikė 53 Seimo nariai.

Nuomonės išsiskyrė

Prieš priėmimą liberalas Eugenijus Gentvilas aiškino, kad reikia suprasti, kad turi būti įvestas kitoks režimas šitos nepaprastos sudėtingos ekstremalios situacijos metu.

„Noriu padėkoti komiteto nariams, kurie rado kompromisinius sprendimus, kurie gal ir nėra aukščiausios prabos, bet dabar negalime kalbėti, kad šitas įstatymas pažeidžia žmogaus teises", - teigė E. Gentvilas.

Prieš kalbėjusi „valstiečių-žaliųjų“ frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad Seimas išsiskirstys priėmęs visai kitą sprendimą nei dėl to, dėl kurio susirinko.

„Nežinau, kaip Jūs, valdantieji, pažiūrėsite į Lietuvos gyventojų akis, kada po šešių mėnesių tie žmonės, kurių dar galbūt net tapatybė kai kurių nebus nustatyta, išeis į mūsų miestelio gatves? Aš jau net nekalbu apie tai, kad jie dalyje miestelių atsidūrė su jais nepasitarus“, - kalbėjo A. Širinskienė.

Šimonytė: jei reikės, Vyriausybė kreipsis į Seimą vėl

Premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad prieš tai buvusiame įstatyme buvo parašyta, kad po 28 dienų žmogus yra paleidžiamas.

„Atvejų, kai žmonės išėjo į parduotuvę ir neparėjo, mes tikrai turime. Kaip galėtų taip būti, jeigu jie visi būtų sulaikyti? Išlygos, kurios yra numatytos šiame įstatyme, būtent ir atliepia ekstremalią situaciją, nepaprastąją padėtį ar karo padėtį, kurios, neduok Dieve, tikrai niekam nelinkėčiau, ir labiausiai nelinkėčiau sau pačiai“, - sakė I. Šimonytė.

Premjerė ragino priimti sprendimą tokį, koks yra.

„Jeigu situacija blogės, tai matyt ir sprendimų reikės kitokių. Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą tęsiasi šešis mėnesius. Jeigu reikia ją pratęsti, Seimas tai turi svarstyti iš naujo. Ir šiuo atveju, jeigu reikės pratęsti terminą, Vyriausybė kreipsis, ir Seimas svarstys jį iš naujo“, - kalbėjo I. Šimonytė.

Kokie pakeitimai numatyti pataisomis?

Pataisomis nustatyta, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą, rašė BNS.

Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebus suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Per svarstymą šis terminas apribotas iki šešių mėnesių.

Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galės būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą. Taip pat per svarstymą įrašyta, kad pažeidžiamoms grupėms lieka teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.

Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatyta skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (348)