Ministrė, kalbėdama žurnalistams Seime, minėjo, kad yra bandoma formuoti naują migracijos kelią.
„Kuris yra patogus: atvažiuoji, čia tave sutinka, pabūni. Paskui išsikvieti kažkokį pavėžėją, kuris tave nuveža iki kažkokios šalies. O paskui, jeigu tave sulaiko, gali sugrąžinti atgal į Lietuvą“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, tokiame procese veikia organizuotos struktūros.
„Duomenų, kad Lietuvos piliečiai dalyvautų šiame procese, neturime. Dalyvauja kitų šalių piliečiai. Bet <...> tie žmonės atvyksta čia. Tada kas nors turi atvažiuoti jų paimti, nuvežti į tikslo šalį. Ten pristatomi jiems dokumentai.
Tie visi žmonės būna be dokumentų. Jie labai gerai išmokyti, instruktuoti, ką turi sakyti, kokias legendas sukurti. Tai yra labai labai gerai suorganizuotas procesas“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė pasakojo, kad tų žmonių kilmės šalyse yra „agentūros“, kurios organizuoja skrydžius, informuoja apie patį procesą, kaip tai yra patogu, pasirūpina žmonių, atvykusių į Minską, apgyvendinimu, nugabenimu iki Lietuvos Respublikos sienos, instruktavimu.
„Panašu, kad tame procese dalyvauja ir Baltarusijos režimas, kad jis vyktų dar intensyviau ir būtų daromas dar didesnis spaudimas Lietuvos Respublikai“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak vidaus reikalų ministrės, į Lietuvą kasdien vykdomi skrydžiai.
„Iš Bagdado, Stambulo atskrenda didžiuliai lėktuvai vadinamųjų „turistų“. Čia dalyvauja ir Baltarusijos įstaigos, kurios aiškiai susietos su A. Lukašenka. Tai yra labai aiški akcija, nukreipta prieš Lietuvą“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrės duomenimis, tokia kelionė asmenims gali kainuoti ir maždaug 15 tūkst. dolerių.
„Mano žiniomis, patys bilietai nėra tokie brangūs. Pagal mūsų pirminę informacija, tiems, kurie sugalvoja taip keliauti, tai kainuoja tikrai brangiai – apie 15 tūkst. dolerių. Buvo kalba, kad tiek kainuoja žmonėms nuvykti iš savo šalies į galutinį tikslą. O dabar galbūt keičiasi situacija. Neturiu informacijos apie pokyčius“, – sakė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, maždaug trečdalis į Lietuvą patekusių migrantų gali būti laikomi pažeidžiamų grupių asmenimis.
„Nepilnamečiais prisistatantys asmenys dažnai gali būti pilnamečiai. Matyt, reikalingi medicininiai tyrimai, kad būtų galima nustatyti, ar žmogui yra septyniolika, ar jau 23 metai“, – sakė A. Bilotaitė.
Kol kas, ministrės žiniomis, nė vienam iš migrantų, kurių prašymai jau nagrinėti, nėra suteiktas prieglobstis.
Svarstomi įstatymų pakeitimai
Siekiant, kad Lietuva netaptų patogaus naujo migracijos kelio dalimi, Seime skubos tvarka svarstomi įstatymų pakeitimai, kurie sutrumpina prieglobsčio prašymo procedūras iki dešimties dienų, taip pat apriboja neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurina kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
„Šios pataisos yra labai reikalingos, nes tai padės mums užtikrinti, kad migracijos procedūros bus maksimaliai sutrumpintos. Tai labai svarbu, kai bandoma piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė paaiškino, kad po šio įstatymo įsigaliojimo atsiranda galimybė riboti asmenų judėjimą, jeigu jie patenka į Lietuvos Respubliką, neteisėtai kirtę sieną, ir yra ekstremali situacija.
Jeigu valstybė matys, kad situacija žymiai blogėja ir kad jos institucijos negali užtikrinti visų neteisėtų migrantų teisių, įstatymas leis ne visas teises jiems užtikrinti.
„Tačiau noriu pažymėti, kad pagrindines teisės, susijusios su prašymų pateikimu, migracijos procedūromis, teisine, medicinine pagalba, išlieka. Taip pat labai svarbus momentas, kad pažeidžiamų grupių prieglobsčio prašymai bus nagrinėjami pirmiausia. Apgyvendinimas toms grupėms ir dabar yra, ir bus kitokiomis sąlygomis. Yra besilaukiančių moterų ir vaikų, suprantama, kad turi būti ir kitas režimas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, siūlomais įstatymų pakeitimais trumpinamos procedūros. Prieglobsčio prašymas turėtų būti išnagrinėtas maksimaliai greitai – per dešimt dienų. Pataisos leis pastiprinti Migracijos departamento pajėgumus.
„Tai yra labai svarbu, nes dabar migracijos prašymus nagrinėja tik 16 žmonių. Priėmus šio įstatymo pataisas bus galima pastiprinti Migracijos departamento pajėgumus“, – sakė A. Bilotaitė.
Pakeitimais siūloma lengvinti procedūras teismuose – bylų skirstymą, kad būtų kuo greičiau viskas daroma.
Bilotaitė: beveik 100 proc. tai nėra prieglobsčio statuso gavėjai
Asmenų, kuriems prieglobstis nesuteikiamas, tolesnio likimo svarstymas trumpinamas nuo 151 dienos iki 91 dienos. Tada vyktų žmonių grąžinimas į jų kilmės šalis, net jeigu jie nesutinka.
„Dabar vyksta dvišaliai susitikimai dėl grąžinimo procedūrų. Užsienio reikalų ministras vyksta į Ankarą, Bagdadą, premjerė vyksta į Graikiją, kad su graikais būtų galima pakalbėti apie gerąsias patirtis. O su Bagdadu ir Stambulu kalbamasi apie grąžinimo procedūras.
Čia mes jau „įjungiame“ tarptautines organizacijas, „Frontex'ą“, kuris padeda organizuoti skrydžius. Tarptautinės organizacijos padeda procesą paspartinti, kad jis vyktų sklandžiai ir tie žmonės būtų grąžinti į kilmės šalis“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, suprantant, kad tie žmonės „beveik 100 proc. nėra prieglobsčio statuso gavėjai“, Lietuvos tikslas yra grąžinti juos į kilmės šalis.
„Tam, kad tai pasiektume, mums reikalingos efektyvios, greitos procedūros“, – sakė A. Bilotaitė.
Jeigu nėra aiški žmogaus kilmė, tada, pasak ministrės, procedūra sudėtingesnė.
„Tačiau ji yra įmanoma. Žinoma, tada tas procesas užtrunka“, – teigė A. Bilotaitė.
Ketina apriboti migrantų teisę judėti
Pagal dabar galiojančius įstatymus, žmogus, patekęs į Lietuvos Respubliką ir pasiprašęs prieglobsčio, nėra sulaikomas, nėra apribojama jo teisė judėti. Tą apriboti galima tik kreipusis į teismą.
„Suprantama, kad tai yra ilgas ir sudėtingas procesas. Matydami situacijos ypatingumą (nes yra ekstremali situacija), tie žmonės vyksta ne šiaip sau, tas procesas koordinuojamas, todėl mes matome, kad judėjimo apribojimas labai svarbus, – galėtume kontroliuoti situaciją, nusiųsti aiškią atgrasančią žinutę“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, kol vykdomos procedūros, tie žmonės bus apgyvendinami stovyklavietėse ir jų judėjimas, jei bus pritarta įstatymų pakeitimams, bus ribojamas.
„Mes manome, kad tai yra būtina, kol neišaiškintos visos procedūros, kol nenustatytos tapatybės“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė teigė dažnai girdinti klausimą: „Gal jūs jų nelaikykite, tegu tie žmonės pabėga į kitas šalis, kam mums šita našta?“
„Situacija yra tokia: jeigu tie žmonės vėliau sulaikomi, tarkime, Lenkijoje, Vokietijoje, kitose šalyse, jie bus mums sugrąžinti. Problema nebus išspręsta“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė supranta, kad yra jautriai keliami klausimai dėl žmogaus teisių.
„Noriu pabrėžti, kad tai pirmiausia susiję su ekstremalia situacija. Tik esant tokiai sudėtingai situacijai, kai valstybė nebegalės vykdyti visų įsipareigojimų, susijusių su teisėmis, bus „įjungtas“ šitas mechanizmas. Pažeidžiamos grupės bus prioriteto tvarka apgyvendinamos ir joms skiriamas dėmesys“, – tikino A. Bilotaitė.
Jeigu būtų tokia situacija, pasak ministrės, pirmiausia minėtas teisių apribojimas būtų susijęs su informacijos suteikimu.
„Tai apkrauna mūsų Migracijos departamentą papildomu darbu. Mūsų tikslas – kad mūsų institucijos šiuo metu kaip galima greičiau nagrinėtų prieglobsčio prašymus, o ne užsiimtų susirašinėjimu“, – sakė A. Bilotaitė.
