Ji iš Seimo tribūnos teigė, jog ne sieną kertančių asmenų skaičius yra problema, bet pati dinamika.
„Problema nėra 1700 žmonių, kurie kirto sieną. Tai tikrai nėra tas skaičius, dėl kurio galėtų žlugti valstybės konstituciniai pamatai. Problema yra dinamika“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad iš 1700 žmonių didžioji dalis sieną kirto po to, kai Minske prievarta buvo nusodintas orlaivis Atėnai–Vilnius.
„Lietuva neturi nei labai išvystytų ekonominių ar kultūrinių ryšių, bei politinių santykių su nelegalų migrantų kilmės šalimis. Nei geografiškai yra natūraliame kelyje į Europą. Todėl drįstu teigti, kad vienintelė priežastis Lietuvai atsirasti šio ženkliai išaugusio srauto kelyje yra Baltarusijos režimo siekis įbauginti ir vykdyti spaudimą“, – teigė ministrė pirmininkė.
Ji šiuos kaimyninės šalies veiksmus vertino kaip hibridinę ataką.
I. Šimonytė teigė, kad ir karinės pratybos „Zapad“ verčia šiuos veiksmus vertinti ypatingai rimtai. Ir
tai turime vertinti kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Ministrė pirmininkė įvardijo ir darbus, kurių valdžia jau ėmėsi šios krizės sprendimo kontekste. Į pagalbą pasitelkiami kariai, šaulius, viešojo saugumo tarnybos pareigūnus.
„Yra pradėta statyti koncertinos tipo užkarda pasienyje“, – darbus vardijo ministrė pirmininkė.
Vėliau ant 2 metrų sienos bus užkelta koncertinos tipo užkarda.
„Noriu pabrėžti, kad šis nelegalų migrantų srautas yra visos ES problema. Nes Lietuvos ir Baltarusijos siena yra išorinė ES siena“, – sakė I. Šimonytė. Ji pabrėžė, jog „nesame vieni“, o hibridinė ataka vykdoma prieš visą ES.
Premjerė kvietė nepamiršti, kad nemaža dalis patys buvo suklaidinti iš to uždirbančių organizatorių, tarp kurių – ir Baltarusijos režimo patikėtiniai.
„Lietuva nėra ta šalis, kuri nesupranta bėgančių nuo persekiojimo žmonių kančių. Lietuvoje prieglobstį rado ne vienas šimtas žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ar tiesiog paprastų žmonių, į kuriuos nagus ištiesė su kitaminčiais jėga bandantys susidoroti režimai. Tačiau turiu mažai abejonių, kad Baltarusija nėra ta šalis, kuri absoliučiai daugumai nelegaliai sieną kertančių žmonių iš Irako arba Vakarų Afrikos šalių grasintų politiniu susidorojimu. Šie žmonės pasirenka į ją vykti įgiję režimo kelionių operatorių reklamuojamas keliones ir šalies vizas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė patikino, kad bus siekiama užtikrinti būtiniausias žmogaus orumą gerbiančias laikino priėmimo sąlygas ir būtinas procedūras dėl prašymo į prieglobstį išnagrinėjimo.
„Ši krizė taip pat neturi tapti neapykantos krize, kai jos kurstymu suinteresuoti arba suinteresuojami subjektai ne tik trukdys pareigūnams dirbti savo tiesioginį darbą, bet ir bandys kurstyti neapykantą bet kam, kuris yra bent kiek kitoks“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė dėstė, kad bus suteikta ir būtinoji pagalba dėl grąžinimo į kilmės šalis.
„Tačiau dar kartą noriu nedviprasmiškai pabrėžti, kad, rūpindamiesi nacionaliniu saugumu, mes kiekvieną atvykusį privalome ir privalėsime vertinti skvarbiu žvilgsniu, vertindami ir įvairiausių hibridinių grėsmių scenarijus, kurie įgija papildomų dimensijų, prasidedančių karinių pratybų fone“, – dėstė I. Šimonytė.
Pažadėjo finansinę pagalbą savivaldybėms
Premjerė padėkojo savivaldybėms, atsiliepusioms į operacijų vadovo prašymą suteikti pagalbą laikinai apgyvenant nelegaliai atvykusius.
„Nors čia iš kalbėjimo kartais atrodo, kad savivaldybės šitą vežimą tempia vienos. Vis dėlto taip nėra. Didžioji dalis nelegaliai atvykusių asmenų yra apgyvendinami valstybės valdomose patalpose. Ir toliau siekiame šiuo keliu eiti, norėdami užtikrinti žmonių laikymą optimaliomis sąlygomis“, - teigė I. Šimonytė.
Premjerė teigė suprantanti, kad po ilgos kovos su pandemija savivaldai tenka susidurti su naujais iššūkiais.
„Todėl Vyriausybė (…) yra pasirengusi ir finansiškai padėti savivaldai prisidėti savo ištekliais“, - sakė I. Šimonytė.
Įkando pristatantiems „tikraisiais patriotais“
Premjerė pabrėžė, kad šis iššūkis yra Lietuvai.
„Iki šiol Lietuvos užsienio politikos kryptis išliko stabili, nepaisant Vyriausybių kaitos. Ir tai ne todėl, kad visi užsienio reikalų ministrai buvo parinkti konservatorių, kaip čia kalbėjo prieš tai vienas lakią fantaziją turintis kolega.
Kai 2020 m. A. Lukašenka atėmė iš Baltarusijos žmonių teisę spręsti savo likimą, ir mušimu, kankinimais, gąsdinimais, įkalinimais už išsigalvotus kaltinimus, tuometinis Seimas praktiškai vieningai, išskyrus gal tą patį kolegą ir dar vieną kitą asmenį, priėmė rezoliuciją, kurioje pateikė savo situacijos vertinimą kartu su kitomis ES valstybėmis. Nepripažinome rinkimų rezultatų, reikalavome ir reikalaujame paleisti politinius kalinius bei surengti naujus sąžiningus rinkimus“, - dėstė I. Šimonytė.
Premjerė priminė, kad buvusi Vyriausybė suteikė prieglobstį Svetlanai Cichanouskajai ir visam būriui Baltarusijos žmonių, kuriems grėsė susidorojimas, buvo pradėtos rengti ir priimamos sankcijos. Dabartinė Vyriausybė, pasak I. Šimonytės, šią liniją tęsia.
„Režimas visai neseniai prievarta nusodino lėktuvą, kurio didelė dalis keleivių buvo mūsų valstybės piliečiai. Nenuostabu, kad ES atsako reikalavome griežto, ir jis buvo griežtas“, - sakė I. Šimonytė
Premjerė savo kalboje įkando ir prisistatantiems „tikraisiais patriotais“.
„Tai, kad dabar paraštėse pasigirsta „tikrųjų patriotų“ kaltinimai dabartinei Vyriausybei ir konkrečiam užsienio reikalų ministrui už tą politiką, kurią Lietuva įgyvendina dešimtmečius, ir kad tuose kaltinimuose yra atkartojamos režimo „zombojaščiko“ klišės, veikiausiai nėra atsitiktinumas. Tai tos pačios erdvės įsitikinimas, kad žodžio laisvė, demokratinė valdžių kaita per rinkimus, žmogaus teisės yra nieko verto smulkmenos, ir, jeigu kažko labai norisi, galima tiesiog ateiti ir pasiimti. Išsivadavę nuo okupacijos ir atsiskyrę nuo tos erdvės, mes tuo nuo jos ir skiriamės, kad žinome, kad taip nėra“, - pabrėžė I. Šimonytė.
Visa eilė Seimo narių klausimų
Lietuvos regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė klausė, kas bus, jei nepavyks derybos su Irako valdžia.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, jog dedamos visos pastangos, jog tokia problema nekiltų.
„Kol kas mes darysime viską, kad tos problemos nekiltų. Lietuvos tikslas nėra atidaryti koridoriaus, su įsivaizdavimu, kad į Lietuvą galima nesunkiai atvykti, negauti čia leidimo ir pasišalinti į kitas Vakarų Europos valstybes. Nes ne Lietuva veikiausiai yra didžiosios dalies atvykstančių žmonių galutinis tikslas. Todėl manau, kad mes būdami prie išorinės ES sienos turime spręsti problemas taip, kad paskatos tokį kelią naudoti būtų minimizuotos iki minimumo“, – teigė ji.
„Blogiausiu atveju visada galimas prašymas dalintis su kitomis ES valstybėmis“, – sakė ministrė pirmininkė.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Bakas klausė, kada savivaldybės bus kompensuotos patirtos išlaidos ir kada migrantai bus iškeldinti į kitas vietas.
Premjerė I. Šimonytė teigė, kad šiuo metu yra įrengiamos patalpos Dieveniškėse, taip pat keletas valstybės valdomų žemės sklypų, kur tikimasi perkelti nelegalius migrantus.
„Labai tiesiai pasakysiu, jei ne COVID–19, greičiausiai savivaldybių paramos mums net nebūtų prireikę. (…) Dabar mes turime dvi ekstremalias situacijas vienu metu“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė teigė, jog yra labai dėkinga, kad dalis šalies savivaldybių geranoriškai padeda.
Tačiau kada ši krizė baigsis ministrė pirmininkė atsakyti negalėjo.
„Suprantu užduodamus klausimus, yra kai kurie klausimai į kuriuos Vyriausybė tiesiog negali pateikti atsakymo, pavyzdžiui – kada tai baigsis. Aš neturiu atsakymo, kada tai baigsis, nes bijau, kad tai priklauso nuo daugelio dalykų, kurie yra už Vyriausybės kompetencijų ribų“, – nuoširdžiai sakė ministrė pirmininkė.
Per rimtą posėdį pasitaikė ir humoristinių momentų. Petrui Gražuliui išsakius mintis, kad „įvairiausiuose informaciniuose portaluose sklinda mintis, kad Vyriausybė slepia tikrus migrantų skaičius, kad jų yra keletą kartų daugiau“, o pabėgėlius esą galėtų priimti Karalienės Mortos mokyklos, I. Šimonytė atsakė pasitelkusi ironiją.
„Du slepiu savo spintoje ir vieną po stalu. Jeigu Jūs duosite koldūnų, tada mes pabandysime su Austėja susitarti“, - atsakė I. Šimonytė.
Neeilinė Seimo sesija
Delfi primena, kad Seimas antradienį susirinko į neeilinę sesiją dėl neteisėtų migrantų krizės.
Vienos dienos trukmės sesijoje parlamentarai planuoja priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų.
Vyriausybės teikiamos pataisos taip pat apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Vyriausybė prašo pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties svarstyti ypatingos skubos tvarka, tad antradienį planuojama įstatymo pataisų projektą pateikti ir vėliau balsuoti dėl jo priėmimo.
Per praėjusią parą pasienyje su Baltarusija sulaikyti 56 neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki vidurnakčio sulaikyta 1716 neteisėtų migrantų.
Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
