Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Žmogaus teisių centras, nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“ bei Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į Vyriausybę, Seimą ir Vidaus reikalų ministeriją, ragindamos „persvarstyti įstatymo pakeitimus“.
„Nors įstatymo pakeitimai inicijuojami atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą ekstremalią situaciją dėl padidėjusio pabėgėlių srauto, nevyriausybinės organizacijos ragina pakeitimus koreguoti, kad krizė būtų valdoma, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių bei neįstumiant pažeidžiamų žmonių, kurių esama tarp migrantų – motinų su vaikais, nelydimų nepilnamečių, besilaukiančių moterų – į tokias situacijas, kuriose jų saugumui ir sveikatai grėstų pavojus“, – teigiama bendrame organizacijų pranešime.
Parlamentarai antradienį planuoja priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų.
Be kita ko, Vyriausybės teikiamos pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija, taip pat grąžinant migrantus suteiktų daugiau galių Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui.
Kiek anksčiau pirmadienį paklausta, ar tokie pakeitimai nepažeidžia žmogaus teisių, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad Lietuvoje „migracijos sistema yra naudojamasi“, todėl pakeitimai yra būtini ir svarbūs.
„Situacija yra ekstremali. (...) Tai nėra įprasta migracija, tai nėra įprastas migracijos kelias, tai yra prieš mus vykdomas hibridinis karas, todėl atsakas turi būti adekvatus“, – teigė ji.
Savo ruožtu prezidento vyriausias patarėjas Darius Kuliešius sakė, kad šį projektą vertino teisininkai, o jie „neįžvelgė tokių paminėtų rizikų“.
Baiminasi dėl vaikų, besilaukiančių moterų
Nevyriausybininkų teigimu, visi suvaržymai bei numatyti laisvių ribojimai be jokių išimčių būtų taikomi ir pažeidžiamiems žmonėms – mamoms su vaikais, nepilnamečiams, kurie atvyko niekieno nelydimi, besilaukiančioms moterims.
Lietuvos Raudonasis Kryžius akcentuoja, kad jau dabar situacija su pažeidžiamais žmonėmis sulaikymo ir laikino apgyvendinimo vietose yra kelianti nerimą, o šiems žmonėms neteikiant jokios specializuotos pagalbos, jų sveikatai ir saugumui gali iškilti labai reali grėsmė.
„Mažamečių, besilaukiančių moterų ir kitų pažeidžiamų asmenų sulaikymas neribotam laikui, nesuteikiant jiems prieigos prie socialinių paslaugų, kelia didelių moralinių klausimų. Jau šiuo metu matome mažamečius ir nėščias moteris, kurie yra beveik mėnesį uždaryti be galimybės išeiti iš pastatų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
„Nelydimi nepilnamečiai kai kuriose sulaikymo ar apgyvendinimo vietose palikti be priežiūros ir apgyvendinti patalpose, neatskiriant vaikinų ir merginų. Jeigu priėmus įstatymo pakeitimus šiems žmonėms bus apribotos galimybės sulaukti pagalbos, jų situacija dar labiau pablogės“, – pridūrė ji.
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės, informacijos nesuteikimas sulaikytiems žmonėms gali iššaukti neramumus, o tokiu atveju iškiltų pavojus ir vaikų bei kitų pažeidžiamų asmenų sveikatai bei saugumui.
Situacijos įkaitai
„Diversity Development Group“ atstovės Akvilės Kriščiūnaitės teigimu, numatomos laisvių apribojimo priemonės stipriai pažeis pagrindines žmogaus teises bei Europos Sąjungos teisės normas.
Pasak jos, apmaudžiausia, kad šios priemonės būtų taikomos žmonėms, kurių didžioji dalis tapo įrankiais nepaskelbtame kare.
„Didžioji dalis šių žmonių pateko į Lietuvą pasinaudojus jais kaip įrankiu santykiuose tarp autoritarinio režimo valdomos valstybės ir demokratines vertybes praktikuojančios Europos, kurios dalimi Lietuva tebėra. Tokiu būdu žmonės tapo situacijos įkaitais su minimaliomis jiems likusioms teisėmis – teise į maistą, lovą (čiužinį) ir į prieigą prie skubiosios medicinos pagalbos“, – teigė A. Kriščiūnaitė.
Anot jos, pagreitinus procedūras ir apribojus galimybes kreiptis teisinės pagalbos, „galima daryti prielaidą, kad teisiniai procesai vyktų neatsižvelgiant nei į prieglobsčio motyvų rimtumą, nei į žmogaus pažeidžiamumus“.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė atkreipė dėmesį, kad „prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“.
„Prieglobsčio paprašęs žmogus yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto sienos kirtimo, pripažįstant, kad nuo persekiojimo, karo ar kitų pamatuotų grėsmių bėgantis žmogus gali neturėti legalių galimybių pasitraukti iš jam grėsmę keliančios aplinkos ir gali būti priverstas kirsti sieną neteisėtai“, – sakė J. Juškaitė.
Pavyzdžiu ji nurodė ir Baltarusijoje likusius režimo opozicijos bei nepriklausomos žiniasklaidos atstovus.
„Kokiu būdu jiems dabar teisėtai pasiūlysite kirsti sieną, kai režimas formaliai tas sienas uždarė ir uždraudė žmonėms išvykti iš savo šalies? Apibendrinant galima pasakyti, kad įstatymo pakeitimai prieglobsčio prašytojus leistų be teismo sprendimo uždaryti į de facto įkalinimo vietas“, – dėstė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
Gali būti apribota nešališkų organizacijų prieiga prie sulaikytų žmonių
Visoms pastabas pateikusioms organizacijoms didelį nerimą kelia tai, kad pasinaudojant įstatymo pakeitimais, būtų sukurtos prielaidos atriboti nepriklausomas žmogaus teisių bei pabėgėlių teisės srityje dirbančias organizacijas – tokias, kaip Jungtinės Tautos, Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba ar Raudonasis Kryžius – nuo prieigos prie sulaikytų žmonių.
„Apribojus žmogaus teises ginančių organizacijų patekimą į uždaras stovyklas, teisės žinoti, kas vyksta sulaikymo vietose, ir kokiomis sąlygomis laikomi pažeidžiami žmonės, neteksime mes visi – tiek šioje srityje dirbančios institucijos, tiek visuomenė“, – teigė A. Kriščiūnaitė iš „Diversity Development Group“.
Žmogaus teisių organizacijų atstovai sako, kad šiuo metu planuojamas visiškas užsieniečių judėjimo laisvės panaikinimas pagal tarptautinę teisę yra bene rimčiausias nusižengimas.
„Suprantame, kad ypatinga situacija reikalauja ypatingų priemonių. Ir esame pasiruošę padėti valstybei visomis galimybėmis, kurias turime ir kurias dar galime pasitelkti, kad situacija būtų suvaldyta, einant žmogiškumo keliu. Tačiau taip pat kviečiame tiek valstybės institucijas, tiek visuomenę ne vien reaguoti į šios situacijos keliamas grėsmes bei asmenines baimes, bet ir įvertinti žmogiškus aspektus“, – teigė K. Meidė.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje iš viso sulaikyti 1676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip dvidešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020-uosius.
Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų.