R. Rašidas sutiko pasidalinti savo įspūdžiais iš darbo vertėju ir gyvenimo Vilniuje.
„Aš jau beveik penki metai čia gyvenu – nuo 2016 metų rugpjūčio. Mano šalyje buvo kultūrinių ir regioninių problemų. Aš galėjau gyventi Irake, bet tai buvo problematiška ir mano šeima sakė, kad jeigu galima, važiuok į Europą – bus gyventi geriau“, – pokalbio pradžioje sakė R. Rašidas.
Irake jis dirbo arabų kalbos mokytoju, tačiau, pablogėjus geopolitinei situacijai, turėjo ieškoti kelių į Europą. Praleidęs tris mėnesius Rusijoje, kurią pasiekė su viza, vėliau jam buvo suorganizuota kelionė iki Lietuvos sienos. Čia R. Rašidas ir pasiprašė prieglobsčio.
Kaip juokauja, jis informacijos apie Lietuvą ieškojo „Google“, nes apie tokią valstybę sužinojo tik gavęs pasiūlymą vykti čia.
„Gavau leidimą gyventi, tris mėnesius dėl integracijos gyvenau Rukloje, vėliau dirbau Kaune. Buvo labai sunku, nes aš nekalbėjau lietuviškai, tik angliškai“, – pasakojo Vilniuje gyvenantis kurdas.
R. Rašidas neslepia, kad įvertino galimybes ir gyventi kitose Europos šalyse – Vokietijoje ir Olandijoje gyvena jo broliai. Tačiau R. Rašidas pasirinko Lietuvą.
„Mačiau, kad Olandijoje ar Vokietijoje bus daugiau pinigų per mėnesį, bet jų reikia daugiau ir pragyvenimui – ten yra brangu. Grįžau į Vilnių, dirbau šefu keliose kavinėse, restoranuose kelis metus. Po to sugalvojau atsidaryti savo restoranus ir dabar turiu du bistro Vilniuje – vieną Ševčenkos gatvėje ir kitą Saulėtekyje“, – pasidžiaugė jis.
Išmoko lietuvių kalbą ir dirba vertėju: daug migrantų meluoja
Pramokęs lietuvių kalbą, R. Rašidas įsidarbino ir vertėju – Lietuvai susiduriant su neteisėtos migracijos krize, R. Rašidui darbo netrūksta.
Kaip pasakojo, šiuo metu kurdai atvyksta iš Irano, Sirijos, Turkijos, bet daugiausia – Irako.
„Aš girdėjau ne tą patį, bet panašias į mano istorijas. Yra žmonės, sakantys, kad susiduria su kultūrinėmis problemomis, kiti sako, jog turi regionines problemas, treti, – kad šalyje yra karas. Yra žmonės, kurie sako, kad jų šalyje yra terorizmas, kurdų-arabų problema, religinės problemos“, – paaiškino R. Rašidas.
Vis dėlto, kaip pripažino pašnekovas, nemaža dalis neteisėtų migrantų, su kuriais jam tenka bendrauti, nesako tiesos.
„Aš negaliu pasakyti, kad visi meluoja, bet meluoja daug žmonių, todėl, kad dauguma jų nori ne čia gyventi, o nori gyventi kitose Europos šalyse dėl ekonominio gerbūvio“, – pripažino Lietuvoje gyvenantis kurdas.
R. Rašidas pasakojo, kad šiuo metu neteisėtai Lietuvos sieną kertantys migrantai dažniausiai tikisi uždirbti daug pinigų, turėti geresnes gyvenimo sąlygas – už tai, kaip papasakojo R. Rašidui, kelionių organizatoriams sumoka iki 20 tūkst. eurų.
„Jiems pasakoma, kad laukite Lietuvoje keturias dienas, tada atvyks automobilis nuvežti iki Vokietijos ar Prancūzijos“, – pažymėjo R. Rašidas.
Vis dėlto realybė, kurioje atsiduria neteisėti migrantai – kitokia. Jiems tenka Lietuvoje laukti nežinia, kiek laiko, kol vyksta procedūros ir nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai.
„Tai žmonėms nepatinka, jie nori važiuoti greičiau, jie negali laukti. O jiems yra sakoma, kad po dešimties dienų karantino bus galima važiuoti. Dabar žmonės suprato, kad jie meluoja ir kad nebus taip, kaip organizatoriai sako“, – teigė R. Rašidas.
Yra norinčiųjų grįžti į kilmės šalis: sąlygos nepateisina lūkesčių
Kita problema, taip pat pripažino jis, kad patys neteisėti migrantai tikisi labai gerų sąlygų – pavyzdžiui, kad juos apgyvendins viešbučiuose.
„Aš jiems, kai važiuoju su „Raudonuoju kryžiumi“ arba kita organizacija, sakau – atsiprašau, bet ši šalis niekada nelaukė tūkstančių arba kelių tūkstančių čia ateinančių migrantų. Dabar greit augant skaičiams, valstybė naudoja palapines. Palapinėse nebus tas pats, kaip gyvenant Irake arba nuomojantis būstą“, – akcentavo R. Rašidas.
Paklaustas, ar neteisėtai sieną kirtę migrantai supranta, jog jų kelionės yra nelegaliai organizuojamos, R. Rašidas atsakė teigiamai.
„Visi žmonės supranta ir žino, kad su viza pasieks Baltarusiją ir ten jau be vizos vyks į Lietuvą, bet, kad bus daug apklausų, žmonės nežino“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, viena iš dažnų problemų laikinai apgyvendintiems migrantams – maistas.
„Dažnai jie yra musulmonai, nevalgo visai mėsos. Nevalgo kiaulienos, jautienos arba vištienos, kada tai nėra „Halal“ maistas (produktai, apdorojami atskirai nuo kitų ir kurių sudėtyje nėra jokių islamo draudžiamų medžiagų pėdsakų – aut.p.)“, – paaiškino R. Rašidas.
Tiesa, Lietuvoje nėra daug „Halal“ maisto, tad migrantai, pasak R. Rašido, prisitaiko ir pradeda valgyti.
„Yra vaikų, nėščiųjų, šeimų. (…) Yra žmonių, kurie jau nori grįžti atgal. Jie čia gyvena vis tiek apribotomis sąlygomis, taigi dalis jų nori grįžti“, – patvirtino penkis metus Lietuvoje gyvenantis kurdas.
Vis dėlto R. Rašidas pažymėjo, kad bendraudami su juo neteisėti migrantai dažnai meluoja.
„Jeigu paklausiu šių žmonių, ar jie nori likti Lietuvoje, jie sako, kad taip, bet į akis niekas tiesos nepasako – jei tik jiems bus penkios minutės lauke, tai ir bandys vykti į Vokietiją ar kitą šalį“, – sakė jis.
Neteisėti migrantai prašo pagalbos, kaip palikti Lietuvą: niekas neprašė padėti įsitvirtinti čia
Dalis Lietuvoje sulaikytų migrantų, pasak R. Rašido, juo pasitiki. Kiti galvoja, kad Rebazas dirba valdžios institucijoms, treti – prašo pagalbos palikti Lietuvą.
„Didžioji dalis prašo tokios pagalbos. Iki dabar aš nesu gavęs prašymo padėti likti Lietuvoje“, – pripažino vertėju dirbantis kurdas.
Kaip pasakojo, R. Rašidas džiaugiasi laimę radęs Lietuvoje – čia sukūrė ir šeimą.
„Turiu sūnų, jam 8 mėnesiai, jo vardas Arnas. Šis vardas yra ir pas kurdus. (…) Aš ir toliau būsiu čia – mano sūnus čia, mano žmona lietuvė, ji daug man padeda versle, gyvenime“, – džiaugėsi pašnekovas.
R. Rašido nuomone, Lietuvai, siekiant suvaldyti neteisėtų migrantų krizę, reikėtų daryti kelis pagrindinius žingsnius.
„Pirmiausia reikėtų viešinti, kaip gyvena čia atvykę žmonės, kokios yra sąlygos – tai reikėtų viešinti per kurdų, Irako kanalus. Antra, reikėtų kalbėtis ir politiniu lygiu tarp Lietuvos ir Irako vyriausybių. Vis dėlto manau, kad didžiausia yra Baltarusijos problema – baltarusiai nieko negaudo, visiems leidžia keliauti ir toliau nieko negaudys“, – taip pat pripažino jis.
Apibūdino stereotipus: vieni tikisi pinigų medžio, kiti visus musulmonus laiko teroristais
Pašnekovas pakomentavo ir vyraujančius stereotipus – jais, atkreipė dėmesį R. Rašidas, vadovaujasi ir europiečiai, ir patys migrantai.
„Jie galvoja, kad ES yra medis, nuo kurio pinigai krenta žemyn, bet tai netiesa. Europoje žmonės galvoja, kad visi musulmonai yra teroristai, o Vidurio Rytuose žmonės galvoja, kad Europoje viskas nemokama, jie gali daryti ir gauti ką tik nori“, – trumpai apibūdino R. Rašidas.
Jis pasakojo, kad žmonių Lietuvoje sutiko įvairių, tačiau, pabendravus daugiau, pavyko susirasti nemažą ratą lietuvių draugų. Kaip juokauja, lietuvių draugų jis turi dabar daugiau nei panašaus likimo migrantų, taip pat įsitvirtinusių mūsų šalyje.
„Pradžioje kai kurie žmonės manęs bijojo – jie galvojo, kad apgausiu, apvogsiu, bet žingsnis po žingsnio, kai susitikome kelis kartus, pasidalinome dovanomis švenčių progomis, apsilankėme vieni pas kitus, susibendravome. Dabar džiaugiamės, kad esame draugai“, – sakė R. Rašidas.
Jis teigė suprantantis žmonių atsargumą, nes patirčių ir pačių žmonių gyvenime būna įvairių, tačiau, kaip papasakojo pašnekovas, didžioji dalis kurdų yra draugiški žmonės, ieškantys savo vietos po saule.
„Kurdai yra didelė tauta be valstybės, jie yra draugiški, bando išsaugoti savo šeimas, bet tikrai gerbia kitus, kitas kultūras. Jie tiesiog neturi valstybės“, – pridūrė R. Rašidas.
