Delfi kalbinti politologai teigė, kad didelės intrigos šiame dokumente nėra. Teiginiai apie Prezidento rinkimus tik prielaida, tačiau jei įtrūkimai politinėje sistemoje matomi iš kaimyninės šalies, jie tikrai ryškūs.
Partijos pirmininkas
Nutekintame dokumente aptariama ir G. Landsbergio biografija – Vytauto Landsbergio anūkas, studijavęs istoriją ir politikos mokslus, dirbęs prezidento kanceliarijoje, nuo 2014 metų dirbo Europos Parlamente (EP), Lietuvos delegacijoje pakeitė V. Landsbergį.
„Senelis remia anūko politinę karjerą, jis tapo jauniausiu užsienio reikalų ministru Nepriklausomos Lietuvos istorijoje“, – teigiama nutekintame dokumente. Minimas ir faktas, jog G. Landsbergis yra vienas turtingiausių ministrų – jo žmonos turtas siekia 14,5 mln. eurų.
Dokumente teigiama, jog TS-LKD lyderis G. Landsbergis yra linkęs į liberalizmą, jam svarbi asmens laisvė, o tai patrauklu jaunimui. Tačiau taip nutolstama nuo konservatyvios linijos į centro ir liberalų, bet ekonominis liberalizmas jam nėra toks svarbus – „jam priimtinos ne visos liberalų partijos deklaruojamos vertybės“.
Pažymima, jog TS-LKD vadovas G. Landsbergis „laipsniškai“ koregavo savo pažiūras, nes praeityje TS-LKD rėmė šeimos vertybes.
„Nors Seime iki šiol egzistuoja politinis sparnas, remiantis krikščioniškas pažiūras, G. Landsbergis partiniuose rinkimuose nukonkuravo Žygimantą Pavilionį, Paulių Saudargą“, – rašoma analizėje.
Nepamiršta įvertinti ir V. Landsbergio pozicijos. Anot dokumento rengėjų, V. Landsbergis palaiko partijos posūkį į liberalų centro pusę.
„Padarė išvadas, kai prieš ketverius metus rinkėjai pasirinko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), nes rinkėjai bijojo tolesnės konflikto su Rusija temos eskalacijos“, – teigiama dokumente.
Aptariami jame ir konservatorių partijoje esantys ideologiniai nesutarimai.
„G. Landsbergis tikina palaikantis šeimos vertybes, tačiau kritikai jam primena, kad jis slepia savo pažiūras ir politinius ketinimus, liečiančius vienalytės partnerystės klausimus“, – teigiama nutekintame dokumente.
Santykiai su Prezidentu
Nutekintame dokumente teigiama, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis glaudžiai bendradarbiauja su šalies vadovu Gitanu Nausėda.
„Tačiau Prezidentas nėra toks aktyvus užsienio politikoje, tad G. Landsbergis turi šansų tai daryti savarankiškai – tai suteiks jam daugiau populiarumo“, – teigiama dokumente.
Daroma prielaida, kad per kitus Prezidento rinkimus, 2024 metais, „jaunas politikas G. Landsbergis galės dalyvauti prezidento rinkimuose – pagal amžių“.
„Jei anūkas laimėtų prezidento rinkimus, išsipildytų V. Landsbergio, kuriam to padaryti nepavyko, ambicijos“, – teigiama jame.
Pažymima, jog pastebima ir aiški konkurencija – G. Landsbergis kritikavo G. Nausėdą dėl jo sprendimo nepaskirti ambasadoriais L. Linkevičiaus ir Raimundo Karoblio dėl būtinybės „atšalti“.
„Augantis atotrūkis neigiamai atsilieps vieningai užsienio politikai“, – rašoma dokumente.
Užsienio politika
Valstybinio Lenkijos think tanko analitikų parengtoje analizėje taip pat aptariamas ir G. Landsbergio darbas užsienio reikalų ministro poste.
„G. Landsbergis atpažįstamas kaip asmuo, lengvai užmezgantis kontaktus, laisvai kalba angliškai ir prancūziškai. Jis tikisi, kad užmegzti ryšius jam padės angažuotumas Europos liaudies (EPP) partijai. Konservatoriai nekeičia užsienio politikos, užsiima aktyvia diplomatija, kitaip nei tviterinė Lino Linkevičiaus diplomatija“, – teigiama dokumente.
Taip pat teigiama, jog G. Landsbergis stiprina euroatlantinius santykius, pabrėžia JAV kaip partnerę, ieško ES paramos dėl santykių su Rytų kaimynais. Palaikomi, anot analizės, ir santykiai su Vokietija, santykius nori palaikyti ir su būsimu kancleriu.
Dokumente rašoma, jog „savo laiku G. Landsbergis užsiėmė aktyvia politika, liečiančia Rytų tematiką: kritikavo Rusijos veiksmus, reiškė palaikymą Ukrainai, rėmė Baltarusijos opoziciją“.
O dirbdamas EP yra parengęs ataskaitą apie ES ir Rusijos santykius – padarė išvadą, kad Rusijos negalima laikyti strateginiu ES partneriu. Nuo seno prieštaravo dėl Baltarusijos atominės elektrinės, prekybos elektra ir pratęsė L. Linkevičiaus liniją dėl Baltarusijos opozicijos.
Santykiai su Lenkija
Nutekintame dokumente taip pat aptariami ir Lietuvos santykiai su Lenkija.
„G. Landsbergis deklaruoja, kad prioritetas – partnerystės palaikymas su strateginėmis partnerėmis: kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija. Vertindamas Sauliaus Skvernelio pasiekimus dėl lietuvių ir lenkų santykių, atmetė teiginius, kad konservatoriai sugadins gerus santykius su Varšuva. Bendradarbiavimą su Lenkija G. Landsbergis pripažino kaip saugumo politikos ir energetinės nepriklausomybės Vakarų Europoje pagrindą“, – rašo analitikai.
Primenama, kad G. Landsbergis kritikavo Lenkijos valdžią dėl moterų ir seksualinių mažumų teisių srities.
„Jo įsitikinimu, to tikisi ES partneriai. Neigiamai vertina Vengrijos politiką, išreiškė aštrią poziciją EPP – inicijavo veiksmus, nukreiptus prieš Viktorą Orbaną. Pasirašė su kitais EPP nariais raštą dėl pandemijos veiksmų Vengrijoje (paskelbtos ekstremalios situacijos), nors pats propagavo tuos pačius veiksmus Lietuvoje“, – pabrėžiama dokumente.
Taip pat teigiama, jog G. Landsbergis kritikuoja Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS).
„G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad S. Skvernelio pastangos kurti strateginius santykius nebuvo vaisingos, – neišsprendė nė vienos tautinės mažumos problemos, pavardžių rašymo originalo kalba taip pat“, – teigiama Lenkijos valdžios parengtoje valstybinio Lenkijos think tanko Rytų studijų centro vidinėje analizėje.
Lenkijoje veikia rimtos idėjų kalvės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas doc. dr. Andžejus Pukšto tame dokumente nemato nieko skandalingo.
„Turėkite mintyje, kad tai yra pažyma, kuri paruošta think tanko. Lenkijoje tų think tankų tikrai apstu. Yra keli vyriausybiniai. Šitas Rytų studijų centras – Lenkijos tarptautinės politikos institutas. Dar yra Vidurio Europos institutas“, – sakė A. Pukšto.
Pasak politologo, šios idėjų kalvės labai atidžiai stebi kaimynines ir kitas Europos šalis.
„Tai mes esame nepripratę prie to, kad tokie analitiniai centrai dirba. Ir Lenkijoje, ir Vengrijoje, net ir Estija bei Latvija turi labai rimtų analitinių centrų. Jie kaupia informaciją. Dalis tos informacijos, kuri tikrai patikrinta, pagrįsta tyrimais, yra viešai skelbiama. Dalis informacijos, kuri daugiau apibendrinamojo pobūdžio, gal net kur nors remtasi gandais, yra nevieša“, – aiškino A. Pukšto.
Pasvarstymai nesukėlė nuostabos
Politologas sako, kad net mums patiems ne visada iki galo žinoma, kas vyksta partijų viduje.
„Mes ir Lietuvoje iki galo nežinome partinės virtuvės, kas vyksta politinėse partijose, kokie ten yra pasistumdymai, kokia konkurencija. Kartais tai išteka iš kokių nors konfliktų. Kartais patys partijos nariai specialiai nutekina tą informaciją. <…>. Reikia tik šiek tiek pavydėti Lenkijai dėl tokių analitinių centrų, kurie turi labai didelę galią ir kaupia daug informacijos. Lenkijai santykiai su Lietuva ir vidaus politikos pasikeitimai yra labai svarbūs“, – dėstė A. Pukšto.
Pasak politologo, lenkai labai atidžiai stebi, kas vyksta Lietuvoje.
„Kai atėjo nauja Vyriausybė, žinoma, buvo didelis interesas išlaikyti su ja gerus santykius ir juos vystyti“, – aiškino A. Pukšto.
Pašnekovui nekėlė didelės nuostabos, kad analitikams kaimyninėje šalyje galėjo pasirodyti logiška mintis, jog G. Landsbergis, sulaukęs pakankamo amžiaus, galėtų kandidatuoti į prezidentus.
„Kiekvienas, kuris peržengs tam tikrą amžiaus ribą, gali būti Lietuvos prezidentu. Tai, kad yra svarstoma, jog partijos lyderis gali kandidatuoti į prezidentus, yra normalus dalykas.
Matote, jie žiūri savo akimis, per savo „žiūronus“. Tie „žiūronai“ yra tokie, kad partijos lyderis dažniausiai tampa arba premjeru, arba kandidatuoja į prezidentus. Toks pasvarstymas irgi nekelia labai didelės nuostabos“, – sakė A. Pukšto.
Reikalai krypsta ne Prezidento rinkimų link
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga teigė, jog visai nenuostabu, kad kaimyninės šalies ekspertai rengė analizę apie G. Landsbergį.
„Jeigu kas nors yra įdomu Lietuvos politikoje, o vis dėlto Lietuva yra kaimynė, tai, be abejo, kad G. Landsbergis. Jis – valdančiosios partijos vadovas, užsienio reikalų ministras. Be abejo, tai yra pagrindinė figūra, kuria galima domėtis“, – Delfi teigė politologas S. Spurga.
Politologas S. Spurga teigė, jog didelių kontroversijų šioje analizėje nerasta – stengiamasi objektyviai įvertinti situaciją.
„Čia įdomūs tokie pamąstymai apie prezidento rinkimus ir apie tai, kad V. Landsbergis remia partijos liberalų sparną ar patį partijos liberalėjimą. O kitas įdomus teiginys, kad S. Skvernelis nieko nepasiekė Lenkijos politikoje. Aš manau, kad čia nėra visiška tiesa. Buvo santykių atšildymas, prasidėjęs dialogas. Jau tai yra pozityvu, nes prieš tai ne vienus metus dialogas nevyko, buvo tik konfrontacija, kuri trikdė“, – nutekintą dokumentą vertino S. Spurga.
Sakinį apie prezidento rinkimus, kaip V. Landsbergio svajonę, politologas vertino kaip „fantaziją“.
„Nemanau, kad šie teiginiai pagrįsti faktais. Mes čia patys viduje daug ką žinome, bet matome ir vieną, ir kitą pusę. O šiek tiek iš šono žvelgiant atrodo, kad čia kažkokios istorinės tiesos atkūrimo poreikis yra didelis. Ir kad tai gali būti netgi faktorius dėl prezidento rinkimų“, – teigė jis.
Politologas S. Spurga tikino, jog samprotavimai žinant realią situaciją atrodo krypstantys ne ta linkme.
„Įsivaizduojama, kad G. Landsbergis tik dėl amžiaus nebuvo kandidatas prezidento rinkimuose. Ir tik laukia, kad galėtų pretenduoti į prezidentus. Bet prie šitų samprotavimų labai daug reikėtų pridėti, turi labai daug prielaidų išsipildyti – kad partija būtų populiari ir kad G. Landsbergis tarp žmonių būtų populiarus. Kol kas neatrodo, kad link to krypsta reikalai“, – išvadą darė jis.
Nesutarimai matomi plika akimi
MRU docentas, politologas S. Spurga teigė, jog išsiskiriančias pozicijas užsienio politikoje pastebi net kitos šalies analitikai.
„Iki šiol užsienio politikoje paprastai būdavo konsensusas. Sakoma, kad yra trys veikėjai: Užsienio reikalų ministerija (URM), Prezidentūra ir dalyvaujantis Seimo Užsienio reikalų komitetas. Ir to buvo laikomasi 30 metų, buvo nerašyta taisyklė, jog mūsų užsienio politika yra vieninga. Būdavo įvairių diskusijų, bet priimami sprendimai ir jų laikomasi. Jeigu net ir iš užsienio matyti, kad to vieningumo stinga, tai nėra geras požiūris“, – teigė jis.
Politologas svarstė, jog jei šis dokumentas skirtas Lenkijos politikams, tai jie turi žinoti, kad tokių skirtumų yra, ir juos išnaudoti.
„Plika akimi matoma, nereikia dideliu analitiku būti, kad matytųsi, jog G. Landsbergis atstovauja labiau liberaliam ar technokratiniam sparnui. <…>. Partija nėra suskilusi, bet turi du aiškius sparnus. Gerais laikais, kai partija yra populiari ir kyla, tai yra partijos teigiamybė – gali pritraukti daugiau skirtingų rinkėjų. Bet blogais laikais, o tokie laikai, matyt, artėja, tai yra labai pavojingas signalas“, – teigė politologas.
Politologas S. Spurga sakė, jog nutekintame dokumente jis nemato nieko dramatiško.
„Kai į politiką įsigilini ir žvelgi į ją iš vidaus, tai bet kokios valstybės viduje įvairių niuansų galima rasti, įvairių prieštaravimų. Šiuo atveju svarbiausia yra pabrėžti tai, kad ir iš šalies matyti tam tikri mūsų politikos formavimo plyšiai, nesutarimai. Kaimynai tai pastebi ir stengsis išnaudoti“, – Delfi teigė MRU docentas, politologas S. Spurga.
