„Jeigu mes dabar neturime ribojimų dėl paslaugų teikimo, srautų valdymo, nebėra nei ploto ribojimų, labai liberaliai elgiamės su atstumais, tai panašu, kad šiose vietose, jeigu atvejų skaičius didėtų, ribojimai turėtų atsirasti, numatant atitinkamus ploto reikalavimus paslaugų teikėjams, prekybos vietoms, taip pat saugaus atstumo užtikrinimas, griežtesnė rankų higiena“, – „Delfi TV“ laidoje „Savaitės įvykiai“ vardijo vyriausioji epidemiologė.
„Na, ir žinoma, visos priemonės, kurios susijusios su susibūrimais, nes būtent čia reikalinga kiek įmanoma daugiau riboti kontaktus. Tai šiose vietose gali atsirasti papildomų ribojimų“, – pridūrė ji.
Pasak L. Ašoklienės, labiausiai tikėtina, kad didesnį atvejų skaičiaus augimą stebėsime rudenį.
„Iš tiesų koronavirusui būdingas sezoniškumas, tai labai sunku įvertinti, ar [dabar] mes turime sezoninį sumažėjimą, ar jau prisidėjo ir vakcinacija. Greičiausiai tai abu veiksniai. Labai tikėtina, kad rudenį turėsime pakilimą“, – kalbėjo epidemiologė.
Nepaisant to, kaip teigia L. Ašoklienė, ieškoma būdų kaip užtikrinti saugų kontaktinį ugdymą, kad visi moksleiviai rudenį galėtų grįžti į klases.
„Norisi, kad rugsėjį visi grįžtų į kontaktinį ugdymą. Šiuo metu svarstome, kad tam tikri papildomi reikalavimai galėtų atsirasti ir ugdymo įstaigoms, būtent stiprinant vėdinimo užtikrinimą, srautų valdymą, klasių atskyrimą, galbūt kažkokį pamokų laiko diferencijavimą. Problema, kad vaikai yra ta grupė, kuri ne visa gali būti paskiepyta, taigi mes turėsime pradines klases, kurios yra jautriausios virusui“, – sakė vyriausioji epidemiologė.
„Kalbant apie pradines klases, norisi išlaikyti nuolatinį kontaktinį ugdymą, lygiai tas pats kalbama apie abiturientų klases, kurioms tas ugdymas yra be galo svarbus“, – pabrėžė L. Ašoklienė.
Anot jos, jau dabar stebimas sergamumo poslinkis į jaunesnes amžiaus grupes, bet patys vaikai, pasak epidemiologės, virusą platina mažiau.
Neis Latvijos keliu
Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė, kad žmonės, kurie neturi COVID-19 sertifikato, gali būti atleidžiami iš darbo. L. Ašoklienė tikina, kad Lietuvoje panašių priemonių imtis neplanuojama.
„Latvijos kolegų pateikti siūlymai iš tiesų pakankamai drastiški. Lietuvoje teisinė bazė neleidžia tokių sprendimų priimti – turėtų būti keičiami įstatymai, kad galėtume tokias priemones taikyti, ir šiuo metu nėra apie tai diskutuojama“, – teigė vyriausioji epidemiologė.
Jos teigimu, mūsų šalyje kol kas kalbama apie tai, kad reikia didinti testavimo apimtis, išplėsti darbų ir veiklų sąrašą, pagal kurį numatoma, kurie darbuotojai turėtų periodiškai kas 7–10 dienų testuotis, jei nėra skiepyti ar persirgę.
„Tų veiklų sąrašas išsiplečia į jį įtraukiant ir tarptautinius vežimus vykdančias įmones, ir viešąjį transportą, viešojo maitinimo įstaigas, mažmeninę prekybą, renginių organizavimą, taip pat viešąjį administravimą ir svarstoma apie privalomąją karo tarnybą“, – vardijo L. Ašoklienė.
Pasak jos, artimiausiu metu dėl tokios tvarkos turės apsispręsti Vyriausybė. Kadangi testavimo apimtys sumažėjusios, kalbama, kad testavimas būtų plečiamas valstybės lėšomis.
Vis dėlto, kaip pabrėžia epidemiologė, pagrindinė priemonė, kalbant apie COVID-19 valdymą, išlieka vakcinacija.
„Kalbant ir apie delta atmainą, tai pilnai paskiepytas asmuo, yra apsaugotas. Tik stebime, kad yra registruota atvejų, kai suserga viena doze paskiepytas asmuo, <…> tačiau šiuo metu Lietuvoje sprendimą dėl pasiskiepijimo turi priimti pats asmuo, tai yra žmogaus apsisprendimo reikalas“, – „Delfi TV“ laidoje „Savaitės įvykiai“ sakė vyriausioji Lietuvos epidemiologė.
