Nors kukliai, tačiau kylant skaičiams, kalbama jau apie ketvirtą koronaviruso bangą. V. Zemlys–Balevičius teigė, jog dabartiniai duomenys rodo augimą, bet ar tai nauja banga dar per sunku pasakyti.
„Reikia palaukti savaitę, kitą. Nes vasara, bent jau praeitais metais tokių pakilimų ir nusileidimų buvo ne vienas. Tai dabar, palyginus su praėjusia vasara, pas mus atvejų skaičius nenukrito iki beveik nulio. Jie vis tiek nukrito iki 19–20 per dienų. Bet kad 7 dienų vidurkis būtų vienženklis skaičius, tai tokio nebuvo. Tai gali būti, kaip ir prieš trečią bangą – nusileidimas, pasiekiame dugną ir prasideda kilimas, jis kažkiek tęsis ir ta banga, klausimas, kiek užtruks“, aiškino jis.
Duomenų mokslininkas teigė, jog nereikia „skubėti su pavadinimais“.
„Tiesiog reikia palaukti duomenų. Bet ženklai yra neraminantys. Nes tas augimas, perėjimas iš neigiamo į teigiamą, jei pasižiūrėsime į visus didžiuosius miestus: Vilniuje laikosi 100 procentų augimas, Kaune ir Klaipėdoje irgi, mažesnis, bet irgi persivertė.
Tai rodo, kad mes nežiūrime į kažkokį atsitiktinį procesą, kurio metu kažkas šoktelėjo. Ne, matosi didžiuosiuose miestuose, o ten vyksta visas veiksmas. Tai dabar klausimas, kur jie pasisuks“, – pirmadienio rytą laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
„Arba jie nukris, arba mes čia turime delta plitimą, kuris pakankamai greitas, kurį matėme kitose valstybėse“, – sakė jis.
V. Zemlys–Balevičius teigė, kad kol kas sunku pasakyti, ar atvejų augimą lemia vasarinis vieno židinio užsidegimas ar jau delta atmaina. Ir nuo to priklauso, kaip reikia elgtis.
Duomenų mokslininkas teigė, jog per paskutines 14 dienų didžiausias atvejų augimas fiksuojamas jaunesnio amžiaus grupėse – nuo 20 iki 40 metų.
„Daugiausiai serga ta judriausia (visuomenės dalis, aut. p.), o neigiami poveikiai labiausiai matosi vyresnėje amžiaus grupėse. Ir žiūrint pagal mirtis per paskutines 14 dienų išsiskiria 80 metų amžiaus grupė, 50 procentų tik jos ir pasiskiepijo. Kol kas nieko išskirtinio iš duomenų negalime pasakyti“, – teigė duomenų mokslininkas.
„Ruduo gali nebūti linksmas“
Apie galimybę, kad ruduo laukia nemalonus užsimena ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji visus ragina kuo greičiau vakcinuotis, kol atvejų skaičius dar nepakilęs, o jis, anot premjerės, akivaizdu, kad kils.
Duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo, jog gali būti, jog ruduo nebus linksmas.
„Jeigu delta atmaina pradės plisti greičiau ir vakcinacijos procentų mes nepakelsime, tai nebus linksma rudenį“, – aiškino V. Zemlys–Balevičius.
Jis prognozavo, jog hospitalizacijos skaičiai Lietuvoje turėtų būti didesni nei Jungtinėje Karalystėje, nes rizikos amžiaus grupių asmenų Lietuvoje pasiskiepijo mažiau.
„Kadangi pusė visuomenės suvakcinuota, tai spėčiau, kad ta ketvirtoji banga turėtų būti per pusę mažesnė nei buvo rudenį. Bet pamatysime. Žiūrint iš duomenų ruduo nenusimato linksmas“, – laidoje „Delfi rytas“ teigė duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
Jis teigė, kad šiuo metu pagrindinis klausimas – ar su mažais atvejų skaičiais gali susitvarkyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Kol dar orai šilti, tas laikysis, o tada jau šaus. Dabar esmė ir prognozė (priklauso, aut. p.) nuo to, kiek NVSC darbas mums padės palaikyti atvejus žemame atvejų lygyje“, – sakė jis.
V. Zemlys–Balevičius priminė praėjusius metus, kai NVSC iki rugsėjo susitvarkė su šiuo iššūkiu.
„Žiūrint į praėjusių metų patirtį, mėnesio gale bus panašūs skaičiai, kaip dabar“, – aiškino jis.
„Mes dabar turime optimistinį ir pesimistinį scenarijų. O po mėnesio mes turėsime turbūt kažką tarp jų“, – teigė laidos pašnekovas.
Stengsis padėti ligoninėms dirbti
Prieš liepos 1 dieną, kada baigėsi 8 mėnesius trukęs karantinas valdžios atstovai teigė, kad karantinas gali būti sugrąžintas, jei susirgimų rodikliai vėl blogės.
Duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius priminė, jog Jungtinėje Karalystėje nauji ribojimai neskelbiami, nors atvejų skaičiai auga.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje labai aiškiai skelbiama – nebus jokio karantino, atlaisvinama viskas, nes vakcinacijos procentas yra aukštas, kas bus, tas bus. Kodėl vakcinuotiems ramu? Nes jei esi vakcinuotas, tai tavo tikimybė susirgti ir patirti neigiamus reiškinius yra ženkliai sumažinta. Vakcina nėra nemirtingumo eliksyras, net ir vakcinuoti žmonės rizikos amžiaus grupėse gali ir sunkiai susirgti ir mirti. Bet jų bus sąlyginai ženkliai mažiau“, – sakė jis.
Jis teigė, kad karantinas yra priemonė, jog ligoninės nebūtų užkištos COVID–19 ligoniais ir galėtų vykdyti savo veiklą.
„Šitoje vietoje neišvengiamai manau, tikriausiai ir skelbs karantiną. Išvengti karantino yra pats lengviausias (būdas, aut. p.) – saugantis ir skiepijantis. Arba savanoriškas karantinas, jei nenori skiepytis. Bet Lietuvoje yra žmonės, kurie ignoruoja tai, vis tiek bus plitimas. Kadangi pas mus skiepijimo procentas nėra ypatingai aukštas, tikėtina, jog ligoninėse skaičiai bus pakankamai dideli ir jos susidarys papildomas krūvis. Ir tada norint su tuo tvarkytis, reikės imtis priemonių.
Ir kokios tos priemonės? Ar tai apribojimai? Juk ir karantino yra įvairiausių lygių. Kažkokiu būdu reikės riboti žmonių kontaktus ir stengtis, kad užsikrėtimų skaičius būtų sumažintas, ir ligoninės galėtų normaliai dirbti“, – kalbėjo V. Zemlys–Balevičius.
Jis teigė, jog karantino skelbimas priklausys nuo ligoninių užimtumo.
„O jeigu to nebus, gal ir neturėsime mes to karantino“, – pirmadienį laidoje „Delfi rytas“ teigė duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
