Politikas Delfi žurnalistei pats išsitarė sustabdęs narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje „prieš beveik dvejus metus“, o tokį sprendimą priėmęs „dėl karjeros perspektyvų“.
Prasitarė pats
Ilgai slėpta Seimo nario S. Šedbaro paslaptis paaiškėjo atsitiktinai – po to, kai Delfi žurnalistė jam paskambino komentaro apie partijos prezidiume priimtą sprendimą sabotuoti konservatoriaus Žygimanto Pavilionio vertimą iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų.
„Čia, suprantate, toks dalykas – aš tame prezidiumo posėdyje nedalyvavau. Aš nedalyvauju paprastai“, – į Delfi klausimą apie Ž. Pavilioniui palankų partijos sprendimą atsakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys S. Šedbaras.
Paklaustas, kokios tokio nedalyvavimo priežastys, politikas sakė: „Aš esu sustabdęs savo narystę partijoje. Aš nesu partijos narys. Yra tokia galimybė, aš sustabdęs. Jau apie porą metų“, – sakė S. Šedbaras.
Tačiau oficialiai S. Šedbaras iki šiol yra TS-LKD partijos prezidiumo narys.
Apie tai viešai skelbiama ir partijos interneto svetainėje.
Pareigos partijos prezidiume – vienos aukščiausių pareigų konservatorių partijoje.
Kaip matyti iš partijos veiklos Įstatų, Prezidiumas rengia rinkimų ir partijos programų projektus, rengia TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo projektą bei kandidatų į Seimą vienmandatėse apygardose išdėstymo projektą ir teikia juos svarstyti Tarybai, tvirtina metines finansines deklaracijas, atlieka kitas reikšmingas funkcijas partijoje.
TS-LKD prezidiumui pirmininkauja partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Pokalbio su Delfi žurnaliste metu Seimo narys S. Šedbaras aiškiai sutriko supratęs, kad išsitarė per daug.
Jis ėmė prašyti, kad tokia informacija nebūtų paskelbta viešumoje.
„Nebūtinai ten reikia dabar rašyti, čia mažai kas žino apie tą mano sprendimą, tai ar čia dabar jau reiktų rašyti“, – žurnalistę bandė paveikti buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas S. Šedbaras.
Nežino net atsakingi partiečiai
Seimo narys teigė neprisimenantis datos, kada sustabdė tokią narystę. Jis atsisakė nurodyti, ką iš atsakingų partijos asmenų ir kokia forma informavo apie tokį savo sprendimą.
Ir tuomet paaiškėjo, kad apie tai, jog ilgametis jų partijos kolega S. Šedbaras nėra partijos gretose, nežino net tie partijos atsakingieji asmenys, kurie pagal jų užimamas pareigas tokią informaciją privalo turėti.
Pirmiausia Delfi su klausimu, nuo kada S. Šedbaras yra sustabdęs savo narystę partijoje, kreipėsi į TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininką, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį Valdą Benkunską.
„Nežinau tokio fakto“, – į prašymą patikslinti S. Šedbaro narystės partijoje sustabdymo datą atsakė V. Benkunskas.
Politikas patarė kreiptis informacijos į partijos sekretoriatą: „Partijos sekretoriatas narių sąrašus tvarko.“
Delfi kreipėsi į konservatorių partijos vykdomąjį sekretorių Martyną Prievelį. Jis paprašė klausimus atsiųsti raštu.
Tačiau atsiuntus atsakymus S. Šedbaro paslaptis atskleista nebuvo.
Partijos atsakingasis sekretoriato darbuotojas prisidengė Asmens duomenų apsaugos direktyva, kuri esą tokios informacijos atskleisti neleidžia.
Tuomet Delfi žurnalistė kreipėsi į buvusįjį TS-LKD vykdomąjį sekretorių, dabartinį Seimo narį Joną Gudauską, nes, kaip buvo galima suprasti iš paties S. Šedbaro pasakymo, narystė turėjo būti sustabdyta būtent šiam politikui einant konservatorių partijos sekretoriaus pareigas.
Tačiau 2020-aisiais kartu su S. Šedbaru su konservatorių vėliava į Seimo rinkimus ėjęs ir parlamentaru tapęs politikas tokios naujienos apie kolegą tvirtino nežinantis.
„Pirmą kartą girdžiu, kad jis nėra partijoje. Iš jūsų išgirdau, tiesą sakant, nežinau net, kaip komentuoti. Man tokia informacija nežinoma“, – sakė Seimo narys J. Gudauskas.
Visi trys pašnekovai – M. Prievelis, J. Gudauskas, V. Benkunskas, o taip pat ir Ž. Pavilionis, per kurį netyčia išaiškėjo S. Šedbaro slepiamas biografijos faktas, – kaip ir pats S. Šedbaras yra TS-LKD partijos prezidiumo nariai.
Biografijoje jau nutylėjo apie narystę
Ar gali būti, kad eidamas į Seimo rinkimus 2020-aisiais S. Šedbaras nurodė klaidingą informaciją apie savo narystę konservatorių partijoje?
Formaliai – ne. Delfi išstudijavo politiko politinės karjeros kelią ir rado, kad praėjusiais metais, kandidatuodamas Trakų–Vievio vienmandatėje rinkimų apygardoje kaip TS-LKD kandidatas, S. Šedbaras Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje savo biografijoje jau nenurodo, kad yra politinės partijos narys.
Biografijoje šioje eilutėje yra tik įrašas apie priklausymą Teisininkų draugijai.
Įrašo apie priklausymą politinei partijai nėra ir Seimo interneto svetainėje skelbiamoje politiko biografijoje.
Tačiau dar 2019-aisiais, kandidatuodamas su Tėvynės sąjunga rinkimuose į Europos Parlamentą, S. Šedbaras pažymėjo, kad yra TS-LKD partijos narys.
Tokie patys įrašai yra ir ankstesnėse politiko biografijose, teiktose kandidatuojant rinkimuose nuo 2008-ųjų metų.
Narystę stabdė dėl karjeros Konstituciniame Teisme?
Pats S. Šedbaras į Delfi žurnalistės klausimą – patikslinti, ką reiškia jo pasakymas stabdyti narystę politinėje partijoje „dėl karjeros perspektyvų“, – paaiškinti nepanoro.
Tačiau šaltiniai Seime ir teismų administracijoje teigia, kad toks žingsnis galimai buvo padarytas planuojant būsimą karjerą Konstituciniame Teisme.
Esą tarp parlamentarų ir įtakingų teisėjų seniai vieša paslaptis yra politiko siekis būti paskirtam į Konstitucinį Teismą, kurio sudėtyje teisėju S. Šedbaras jau yra dirbęs praeityje.
Apie tai viešai buvo užsiminęs ir ankstesnės kadencijos Seimo narys Juozas Bernatonis, pats, kaip vėliau paaiškėjo, irgi tikėjęsis tokio paskyrimo iš aukščiausiųjų šalies vadovų.
Klausimų kyla ir dėl partijos sprendimų teisėtumo
Redakciją konsultavę teisininkai teigė, kad tokia situacija, kai viešai net partijos nariai nežino, jog vienas iš partijos valdymo organų narių iš tikrųjų nėra politinės partijos narys, kelia klausimų ir dėl pačios konservatorių partijos prezidiumo priimtų dokumentų teisėtumo.
„Politinė partija yra juridinis asmuo, kuriam taikoma administracinės teisės doktrina. Tai nėra šiaip draugų ratelis, ir partijoje pagal įstatus suformuotų valdymo organų priimami dokumentai prilyginami administracinės teisės aktams. Prezidiumas, pagal viešai skelbiamus ir Registrų centre užregistruotus partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio parašu pasirašytus veiklos įstatus, turi labai plačius įgaliojimus ir jo priimti dokumentai yra itin svarbūs. Todėl atsiradus abejonėms, ar Prezidiumo posėdžiuose dalyvavo bei sprendimus priėmė ir asmuo, kuris nėra partijos narys, kiltų klausimas dėl tokių priimtų dokumentų teisėtumo“, – sakė teisės ekspertai.
Tarp tokių Prezidiumo priimtų dokumentų teisininkai įvardijo ir Seimo rinkimų programą, ir kandidatų eilės tvirtinimo tvarką, taip pat – TS-LKD partijos pirmininko tiesioginių rinkimų tvarkos tvirtinimą ir net koalicinės Seimo partijų valančiosios daugumos susitarimą.
„Konservatorių partija turėtų skubiai visuomenei pateikti visus Prezidiumų posėdžių įrašus, protokolus, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad gali būti kvestionuojami dėl galimų pažeidimų. Jeigu bent viename iš tokių posėdžių yra dalyvavęs ponas Šedbaras, tokiu atveju, bijau, kad skandalas šiai partijai – neišvengiamas. Tai turi būti ne tik ir ne tiek Seimo nario S. Šedbaro, bet pačios konservatorių partijos reikalas ir suinteresuotumas – išsklaidyti bet kokias abejones, ypač matant visuomenės nuomonės reitingų apklausas“, – sakė vienas iš šalies konstitucinės teisės ekspertų.
Jau parodė, kiek svarbi partijos politika
Kol didžioji dalis konservatorių partijos narių dar net nežino, kad ilgametis jų partietis jau kone pora metų kaip ne partijos narys, nepartinis S. Šedbaras Seime demonstruoja, ką mano apie konservatorių teikiamų įstatymo pataisų projektus.
Naujausias to įrodymas – antradienį Seime tik per plauką priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymas.
Konservatorės Agnės Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija pateikė pataisas, kurios turėjo kardinaliai sugriežtinti neteisėtų migrantų teisinę padėtį ir apriboti jų laisvą judėjimą po izoliacinio periodo šalies teritorijoje.
Konservatoriai siūlė politinio prieglobsčio prašymo procedūrų metu, kol bus išnagrinėtas prašymas, laikyti nelegalus uždarose saugomose teritorijose, sugriežtinti jų prašymų apskundimų terminus ir tvarką, taip pat leisti vykdyti Migracijos tarnybos sprendimus išsiųsti iš šalies neteisėtus migrantus anksčiau, nei dabar yra numatyti terminai.
Tačiau po to, kai Teisės ir teisėtvarkos komitete S. Šedbaras šį įstatymo projektą, atsižvelgdamas į Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus siūlymus, išdarkė šitaip, kad atneštą į Seimo posėdžių salę jį sunkiai atpažino net patys rengėjai, nutiko taip, kad, užuot priėmus konservatorių siūlytą projektą, priimtas įstatymas, kuris jau jo pusmečio neteisėto migranto buvimo Lietuvoje tokiam nelegalui suteiks visas laisves ir teises judėti po visą šalį.
Ne tik opozicija, bet ir patys konservatorių parlamentarai Seimo salėje piktinosi tokiais nesuderintais pakeitimais, o liberalusis įstatymo variantas buvo priimtas tik dėl opozicijos atstovo, Regionų frakcijos nario Valdemaro Valkiūno balso, kai opozicijai boikotavus balsavimą ir ištraukus korteles per plauką buvo surinktas reikalingas balsų skaičius.
Tiesa, šaltiniai Prezidentūroje teigia, kad šalies Prezidentas Gitanas Nausėda greičiausiai vetuos šį S. Šedbaro pastangomis pakeistą ir vėliau priimtą įstatymą.
