Penktadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje aptarta situacija dėl neteisėtos migracijos ir valstybės bei savivaldybių institucijų įtraukimo į ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio suvaldymo galimybės. Daugiausia dėmesio posėdyje skirta valstybės sienos apsaugai, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai.

„Paskelbus ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, dėl neteisėtos migracijos srautų šiandien VESK posėdyje siekėme priimti sprendimus, kurie kuo labiau mobilizuotų valstybės išteklius ir pajėgumus. Jau pradedame fizinio barjero – tvoros ir spygliuoto užtvaro įrengimą Lietuvos pasienyje. Lietuva nesitaikstys su neteisėta migracija, kuri naudojama kaip hibridinės agresijos dalis prieš mūsų valstybę“, – pranešime spaudai cituojama vidaus reikalų ministrė, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovė Agnė Bilotaitė.

Pasienio ruožuose, kur daugiausiai sulaikoma neteisėtų migrantų, kariuomenė šiandien pradėjo montuoti koncertiną – spygliuotos vielos tvorą. Vyriausybė tam skyrė 4 840 tūkst. eurų. Turto ir ūkio valdymo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos šiuo metu inicijuoja viešųjų pirkimų procedūras – siekiama įsigyti didesnį kiekį medžiagų tvorai ir spygliuotai vielai įrengti Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Ministrė per spaudos konferenciją patikslino, kad fizinis barjeras bus dvigubas.

„Jau nuo šiandien yra pradėta spygliuoto sienos barjero statyba. Numatyta pastatyti 550 kilometrų (barjero). Taip pat yra priimtas sprendimas pradėti statyti tvorą su Baltarusijos pasieniu.

Matome, kad galime tą padaryti pakankamai greitai. Kaina būtų apie 41 mln. eurų. Viskas atrodytų taip: pirmiausia, mes pastatome spygliuotos sienos barjerą ir paraleliai mes statome tvorą. Statant tvorą, mes panaudosime spygliuotos tvoros barjerą. Tai bus dviguba apsauga“, - kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, būtinas kompleksinis sienos apsaugos modelis.

„Jį sudaro tvora, šiuo atveju spygliuota tvora su įprasta tvora, sienų stebėjimo sistema, detekcinė sistema ir sustiprintas patruliavimas“, - teigė A. Bilotaitė.

Sustiprintas pareigūnų patruliavimas

Taip pat šalies keliuose ties Lenkijos pasieniu sustiprintas pasienio ir policijos pareigūnų patruliavimas. Posėdyje išsakytas ir poreikis dėl Finansų ministerijos paramos, pasitelkti muitinės pareigūnus sienos su Lenkija kontrolei, siekiant padėti pasienio tarnybai patikrinti krovininius automobilius bei identifikuoti galimus migrantų gabenimo atvejus.

„Šiuo metu didžiausias iššūkis – užsieniečių, kirtusių Lietuvos sieną, apgyvendinimas ir jų pagrindinių poreikių užtikrinimas. Ieškome tam tinkamų patalpų ir teritorijų, todėl pasitelkiame centrinės valdžios išteklius“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Vidaus reikalų ministrė reiškia padėką šalies savivaldybėms už pateiktą informaciją apie galimybes apgyvendinti neteisėtus migrantus savivaldybių turimose patalpose bei pasiūlymus valdyti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Lietuva kreipsis humanitarinės pagalbos į tarptautinę bendruomenę

Iš valstybės materialinių išteklių atsargų savivaldybes numatoma aprūpinti reikalingomis pirmosios pagalbos priemonėmis (vaistinėlėmis), medicinos reikmenimis, dezinfekcinėmis priemonėmis, asmens apsaugos priemonėmis, apgyvendinti reikalingu inventoriumi, gesintuvais, dūmų detektoriais, palapinėmis.

„Dėkojame savivaldybėms už pagalbą apgyvendinant neteisėtus migrantus, joms bus kompensuojamos patirtos išlaidos iš Vyriausybės rezervo pagal modelį, suderintą su Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijomis. Mes savo ruožtu, ieškome geriausių sprendimų, kad migrantai būtų apgyvendinti koncentruotai, o jų apgyvendinimo vietos būtų kuo daugiau apsaugotos“, – teigia A. Bilotaitė.

Taip pat Vidaus reikalų ministerija parengė pasiūlymų dėl spartesnio prieglobsčio prašymų nagrinėjimo. Intensyviai dirbama dėl readmisijos, t. y. grąžinimo į kilmės šalį, procedūrų ir taip siekiama kuo greičiau sumažinti atvykstančiųjų srautus.

VESK posėdyje nutarta kreiptis dėl humanitarinės pagalbos į tarptautinę bendruomenę, bus prašoma suteikti pagalbą ir skirti papildomai palapinių, lovų, pagalvių, generatorių, kitų būtinųjų daiktų.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 546 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra devyniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 m. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 680. Taip pat sulaikyta 200 Kongo, 118 Kamerūno, 82 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.

Apgyvendinimą skirsto į kelis etapus

Pasak ministrės, apgyvendinimo klausimas kol kas skirstomas į kelis etapus. Pirmas etapas – sulaikymui iki 48 valandų.

„Tie žmonės šiuo metu yra apgyvendinami užkardose, angaruose, kuriuos skiria Krašto apsaugos ministerija bei Švendubrės pasienio kontrolės punkte yra įrengiamos 80 palapinių užsieniečiams“, - kalbėjo A. Bilotaitė.

Antras etapas - apgyvendinimas izoliacijos laikotarpiu. Pasak ministrės, šiuo metu penkios savivaldybės apgyvendina 500 užsieniečių. Tai yra Ignalinos, Varėnos, Alytaus, Alytaus ir Lazdijų rajonai.

„Po to, kai kreipėmės į visas savivaldybes, dėkoju, kurios atsiliepė ir pateikė savo galimybes. Yra pasiūlymas, kuriame nurodyta, kad galėtume apgyvendinti 2100 žmonių. Mes to užklausėme, kad žinotume ir įsivertintume galimybes. Mes tikrai neplanuojame neteisėtų migrantų apgyvendinti šalia gyvenamųjų vietovių, gyvenamuosiuose namuose. Mūsų strategija yra kitokia. Mes planuojame juos apgyvendinti konkrečiose koncentruotose stovyklavietėse, kad galėtume žymiai lengviau užtikrinti logistikos, higienos, saugumo reikalavimus“, - teigė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, kalbant apie apgyvendinimą ilgesniam laikotarpiui, VSAT padaliniuose šiuo metu apgyvendinamas 631 užsienietis. Dar yra 360 laisvų vietų.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centras šiuo metu yra apgyvendinęs 209 užsieniečius, daugiau galimybių plėstis nėra. Pasieniečių mokyklos teritorijoje liepos pabaigoje bus įrengti moduliniai nameliai, talpinantys 900 asmenų. Bet yra galimybė praplėsti ir ten apgyvendinti 1700 asmenų.
Turi A, B, C scenarijus ateičiai

Pasak ministrės, kalbant apie tolimą perspektyvą, modeliuojant situaciją, jie turi A, B, C planus.

„A planas yra Dieveniškės. Ten šiuo metu turime pastatą, kurį planuojame išnaudoti. Taip pat yra teritorija, kurioje galima statyti palapines, angarus ir modulinius namelius.
Planas B yra Švenčionių rajono mero pasiūlytas 16 hektarų sklypas, kuriame galėtų atsirasti tokia stovyklavietė.

Planas C yra Žemės ūkio ministerijos 26 hektarų sklypas Magūnų seniūnijoje, kur planuotume taip pat tokią stovyklavietę įkurti“, - kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasieniečiams padės kariai

Nuo šeštadienio pasieniečiams užtikrinti sienos su Baltarusija apsaugą padės ir Lietuvos kariai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

„Nuo rytojaus Valstybės sienos apsaugos tarnybai pradeda talkinti Lietuvos kariuomenė. Iš viso planuojama skirti sienos apsaugai 260 karių. Visi jie bus dislokuoti prie valstybės sienos ir sustiprins kiekvienos užkardos galimybes sustiprinti sienos apsaugą“, – penktadienį žurnalistams sakė pasieniečių vadas.

Šiuo metu pasieniečiams padeda Lietuvos šaulių sąjungos nariai, taip pat vidaus reikalų sistemos pareigūnai.

R. Liubajevo duomenimis, dabar sieną su Baltarusija saugo 190 sargybų, 360 pareigūnų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1789)