„Tiesa, šio klimatinio rodiklio riba yra daugiau sutartinė (Tmin ≥ 20 °C), nes kažin ar augalai, gyvūnai ar žmogus jaučia didelį skirtumą tarp, pavyzdžiui, 19,8 °C ir 20,1 °C. Tačiau klimatiniu požiūriu šis rodiklis tampa svarbus apibendrinant ilgesnio laikotarpio teritorijos terminį režimą.“

Pasak jo, aukšta nakties oro temperatūra, kuri būdinga tropinėms naktims, kartu su 28–33 °C dienos ir vakaro karščiu ne tik vargina žmones (ypač pagyvenusius ir ligonius), trikdo miegą, tačiau gali būti įvairių negalavimų priežastimi.

„Vienas iš kovos būdų prieš tokias orų anomalijas – gerti daug skysčių, kuo mažiau būti saulės atokaitoje, nedirbti sunkaus fizinio darbo, vėdinti ir drėkinti patalpas bei kt. Dar viena karštų orų problema – greitai gendantys maisto produktai, spartus organinių šiukšlių irimas, paviršinio vandens kokybės prastėjimas, ypač maudyklose arti urbanizuotų teritorijų.

Kita vertus, tropinės naktys labai tinkamos aktyviam naktiniam gyvenimui, kuris anksčiau buvo labiau būdingas tik Viduržemio jūros regiono ir Pietų Europos šalims“, – tikino jis.

Klimatologo teigimu, pastaroji karščio banga prasidėjo labai smarkiomis lokalaus masto liūtimis.

„Trakų Vokės meteorologijos stotis liepos 6 d. užfiksavo beveik katastrofinį lietaus intensyvumą (79,7 mm/ 12 val.) – iki oficialaus kriterijaus trūko vos 0,3 mm. Kitur Lietuvoje buvo nuo 5 iki 20 mm, o didesnėje Lietuvos dalyje visai nelijo. Vilniuje tuo metu iškrito mažiau nei 50 mm kritulių (stichinio lietaus riba), bet vis tiek, kaip vienai lokalaus masto liūčiai – tai labai didelis kiekis.

Be abejo, pirmiausia sureagavo lietaus kolektoriai, kurie, greičiausiai, yra suprojektuoti ne tokiam anomaliam lietaus intensyvumui. Jie staigiai kimšosi ir sukėlė staigius poplūdžius kai kuriose pagrindinėse Vilniaus miesto arterijose (pavyzdžiui, Geležinio Vilko g., Savanorių pr., vakariniame aplinkelyje ir kt.), dėl to geso ir skendo automobiliai, susidarė nepravažiuojamos kelių atkarpos.“

G. Stankūnavičiui keisčiausia, kad tokios intensyvios liūties tiksliai nesumodeliavo ne tik didelio masto, bet ir aukštos raiškos skaitmeniniai orų prognozių modeliai.

„Pavyzdžiui, HARMONIE ribotos teritorijos labai aukštos raiškos skaitmeninis modelis, kurio išvesties duomenys yra Lietuvoje sudaromų orų prognozių sudėtinė dalis, iš anksto „nematė“ šio labai intensyvaus ir sparčiai besivystančio kritulių lauko.

Buvo prognozuojamos popiečio konvekcinės liūtys Vidurio ir kai kur Vakarų Lietuvoje. Pastaroji kritulių zona buvo susijusi su Juodosios jūros ciklono slėniu. Pats ciklonas jau silpo, tačiau jo bariniuose slėniuose dėl dienos konvekcijos, orografinių kliūčių ir kitų veiksnių buvo inicijuojamos gausios izoliuotos liūtys.

Lietuva liepos 6 d. naktį pateko į tokio slėnio įtakos zoną, pačiame slėnyje dar laikėsi senas benykstantis atmosferos frontas, kuris paprastai laikinai tampa aktyviu popiečio valandomis – išilgai jo vystosi konvekciniai debesys, susidaro lokalios liūtys su perkūnija ir škvalu. Tačiau ši liūtis prasidėjo anksti ryte ir jokia dienos konvekcija jos nepaaiškinsi. Gali būti, kad didelę įtaką galingų kamuolinių lietaus debesų susidarymui virš pietinės Rytų Lietuvos turėjo nežymūs banginiai procesai fronto zonoje“, – nurodė jis.

Taip pat aiškino, kad lokalų kritulių maksimumą pietvakarinėje, centrinėje ir vakarinėje Vilniaus miesto dalyje galėjo lemti minėto atmosferos fronto cirkuliacijos sistemos susidūrimas su miesto šilumos sala, kuri kaip tik intensyviausiai pasireiškia nakties metu ir ankstyvą rytą ir paminėjo, kad tuo metu virš pietrytinės ir rytinės Lietuvos dalies laikėsi labai drėgna oro masė, integruotas vandens garų kiekis buvo 38–40 kg/m2.

„Rytoj liaudies orų spėjimams palanki diena – tai „7 broliai miegantys“: buvo tikima, kad, jei šią dieną ištisai lyja, tai lietus truks dar septynias dienas, arba net septynias savaites, o, jeigu šią dieną iš viso nelyja – tai taip pat negerai, nes reikia laukti ilgesnio sausringo laikotarpio. Šis laikotarpis orus formuojančių procesų atžvilgiu taip pat labai svarbus.

Vidutiniškai maždaug tarp Joninių ir „7 brolių“ didelio masto termobarinis laukas virš Eurazijos ir didesnėje Šiaurės pusrutulio dalyje įgauna vidurvasariui būdingų bruožų. Žemynas stipriai įšyla ir Eurazijos slėgio minimumas (Pakistanas, Persų įlanka, Iranas) tampa intensyviausias. Pietų Azijos musonas nuo šio laikotarpio maksimaliai išsiplečia, o Tolimuosiuose Rytuose prasideda drėgnasis vasaros laikotarpis.

Atlanto sektoriuje po truputį stiprėja žemo slėgio sritis Grenlandijos–Islandijos regione, o Azorų anticiklonas labai išsiplečia į Vakarų Europos pusę ir maksimaliai pasislenka į šiaurę.“

Pasak G. Stankūnavičiaus, šis karštas laikotarpis nėra visiškai be kritulių, mat vakar vietomis buvo liūtys Žemaitijoje ir kai kur šiaurinėje Lietuvoje bei Suvalkijoje.

„Šiandien jos prognozuojamos pajūryje, o kadangi tai izoliuotos lietaus zonos – tai kritulių pasiskirstymas net ir nedidelėje teritorijoje bus labai netolygus. Karščiai savaitgalį atsitrauks iš vakarinės Lietuvos dalies, nes čia priartės šaltas atmosferos frontas iš vakarų pusės.

Likusioje respublikos teritorijoje karštis išliks, tik keliais laipsniais susilpnės, tačiau padidės debesuotumas, vietomis galimos nestiprios liūtys su perkūnijomis. Nors atmosferos frontas pajūryje neužsilaikys, bet slinkdamas į rytus visai susilpnės ir aukštesnio slėgio sistemos įtakos zonoje visai išnyks.“

Kitos savaitės pradžioje, teigė klimatologas, oro masių advekcijos į regioną nelaukiama, todėl ta pati oro masė dar labiau įšils ir maksimali oro temperatūra vėl kils iki 29–34 °C.

„Vietomis formuosis pavienės liūtys su perkūnija. Karščiai dar gali užtrukti iki trečiadienio–ketvirtadienio. Antroje savaitės pusėje ims stiprėti aukšto slėgio sistema virš Šiaurės rytų Atlanto, o šiltas aukštuminis gūbrys virš Rytų Europos silps, todėl žymesnių orų permainų (atvėsimo) galėtume tikėtis kitos savaitės pabaigoje.

Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad nepaisant laikino atvėsimo mėnesio viduryje šiltesni ir saulėtesni orai nei įprasta laikysis Skandinavijoje, Baltijos regione ir vakarinėje Rusijos dalyje iki pat mėnesio pabaigos. Vidurio ir Vakarų Europoje priešingai – šiam laikotarpiui numatomi vėsesni ir drėgnesni orai.“