Taip pat Latvijoje nepasiskiepiję asmenys kontaktinėmis paslaugomis galėtų naudotis tik tada, kai jų neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad nepasiskiepijusiems, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją, kai nėra kontakto būtinybės, nueiti nebus galima. Kaip į tokį valdžios sprendimą reaguoja Latvijos visuomenė?

Tuo metu Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija svarsto įvesti prievolę periodiškai testuotis dėl koronaviruso nepasiskiepijusiems ir COVID-19 nepersirgusiems pardavėjams, kavinių darbuotojams, viešojo transporto vairuotojams ir krovinių vežėjams, renginių vedėjams, kitų profesijų atstovams. Apie tai buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė aiškino, kad, jeigu siūlymui būtų pritarta, būtinasis testavimas, kad žmogus dirbtų kontaktinį darbą, būtų apmokamas mokesčių mokėtojų lėšomis.

„Mes kalbame apie jau galiojančio nutarimo papildymą naujomis grupėmis. Tvarka nėra nauja, ji jau yra taikoma keletą mėnesių penkiuose ar šešiuose sektoriuose. Kalbame apie šitų grupių praplėtimą ir papildymą naujomis“, – aiškino Ž. Simonaitytė.

Viceministrė nesišvaistė pažadais, kad ši priemonė tikrai bus pakankama užkirsti kelią karantino poreikiui ateityje.

„Jeigu mes kas nors galutinai žinotume arba turėtume vieną priemonę, kuri yra patikima, tai turbūt ją ir pritaikytume. Net ir vakcinos yra tik viena iš priemonių. Toliau yra ir visos kitos priemonės, susijusios ir su asmens higiena, ir atstumų laikymųsi, ir kaukių dėvėjimu, ir kitomis priemonėmis.

Turbūt patys suprantame, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje plinta įvairios naujos viruso atmainos. (…) Šimtu procentų kažkokių garantijų nelabai įmanoma duoti“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.

Lygindama situacijas Lietuvoje ir Latvijoje viceministrė pasidžiaugė, kad mūsų vakcinavimo procentas yra dešimt procentinių punktų didesnis ir yra augantis, lyginant su Latvija.

„Esame šiek tiek geresnėje situacijoje. Turbūt kiekviena valstybė ieško priemonių, kaip maksimaliai apsaugoti visą visuomenę nuo ekonomikos uždarymo, griežto karantino sąlygų įvedimo, ir kad (…) dėl dalies žmonių apsisprendimo nesiskiepyti, neįkalintų visų kitų“, – dėstė Ž. Simonaitytė.

Tokie sprendimai kaip Latvijoje nesvarstomi

Viceministrė patikino, kad Lietuvoje panašūs sprendimai kaip Latvijoje nėra svarstomi.

„Kiekviena valstybė turi savo apsisprendimus“, – teigė Ž. Simonaitytė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pastebėjo, kad įprastą dieną pirmai vakcinos dozei dar ateina po penkis-šešis tūkstančius žmonių.

„Negalime sakyti, kad skiepijimas Lietuvoje yra sustojęs. Turbūt pagrindinis dalykas, ką pastebime, tai vakcinavimo vietų išplėtimas ir perkėlimas arčiau žmonių buvimo vietų (…), tą vakcinavimą palaiko ir užtikrina“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto ir apie loteriją kaip skatinimo skiepytis priemonę.

„Yra daugybė priemonių, kurios yra svarstomos. Jų yra įvairiausių: nuo papildomų informacinių priemonių iki papildomų skatinimo priemonių. Loterija yra viena iš galimų skatinimo priemonių. Matome praktikas, kai jos veikia ir kitose valstybėse. Galų gale, manėme praktikas pas mus, regioniniuose skiepijimo centruose, kai ten skiepijant buvo naudojamos loterijos“, – teigė Ž. Simonaitytė.

Kol kas ministerija neturi vienareikšmio atsakymo, kada prasidės revakcinacija nuo kovido trečiuoju skiepu.

„Diskutuojame su imunologais apie situaciją. Antikūnai nėra vienintelis elementas, pagal kurį yra matuojamas imunitetas. Pasirodo daug mokslinių tyrimų apie imunitetą ir po kiek laiko, ir kiek vakcinos turėtų būti skiriama. Vienareikšmiai pasakyti, kad trečioji dozė turėtų būti skiriama po šešių mėnesių arba vertinant tik antikūnų titrą, negalime.

Šiame etape vis dar esame etape, kur vertiname mokslinę informaciją. (…) Matome, kad dabartiniame etape būtinumo revakcinuoti žmones dar tikrai nėra“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sakė, kad imunitetą lengviausia pamatuoti pagal antikūnus, paėmus kraują.

„Bet, žinoma, kad imunitetas nėra tik antikūnai. Kitus rodiklius, ląstelinį imunitetą, kuris irgi greičiausiai susidaro tiek po vakcinacijos, tiek po persirgimo, yra labai sunku pamatuoti“, – sakė A. Žvirblienė.

Pasak mokslininkės, net nėra komercinių testų, kurie leistų tirti ląstelinį imunitetą. Tas kol kas daroma nebent mokslinėse laboratorijose.

„Todėl yra gana problematiška įvertinti, ar ta apsauga išlieka. Bet tai galima matyti iš daug savo piliečių paskiepijusių valstybių duomenų. (…) Jie parodo apsaugos išlikimą“, – teigė A. Žvirblienė.

Pasak mokslininkės, žiūrint į duomenis, matosi, kad jau užlipome pirmą laiptelį su vakcinacija.

„Mums dar labai padeda nuostabus oras. Saulė plieskia, žmonės daug būna lauke. Sezoniškumas prisideda ir pristabdo net ir tos pavojingos delta atmainos plitimą“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Pasak mokslininkės, nėra daug duomenų apie tai, kokie žmonės negali skiepytis nuo kovido.

„Turėtume vadovautis vakcinų informaciniais lapeliais. Ten yra labai nedaug sveikatos būklių, kurioms esant, skiepijimas būtų negalimas. Viena tokių sveikatos būsenų yra, kai žmogus alergiškas kažkuriam iš vakcinos komponentų“, – sakė A. Žvirblienė.

Kalbėdama apie nėščiąsias, pašnekovė pažymėjo, kad gydytojai laikosi pozicijos, kad, jeigu pati moteris nori, ji gali pasiskiepyti.

„Jeigu pasižiūrėtume į vakcinų aprašymus, tai tyrimai su nėščiosiomis tiesiog nebuvo atlikti“, – teigė A. Žvirblienė.

Dėl skiepijimo trečiąja doze mokslininkė rekomenduotų sulaukti gamintojo rekomendacijų. Ji sakė, kad nepritartų, kad būtų skubama, ir kad Lietuva pirmoji pradėtų revakcinaciją.