Mato dvi problemas dėl migrantų krizės

Anot jo, vieni iš tų, kurie mums tiktų labiausiai ir kultūriškai, ir religiškai, yra baltarusiai, ukrainiečiai, nes kalbėti apie latvių, estų, lenkų pritraukimą į Lietuvą būtų naivu. R. Valiūnas pastebi, kad darbuotojų buvimas padėtų pritraukti ir daugiau užsienio investicijų.

Paklaustas, kaip vertina migrantų krizę Lietuvoje, R. Valiūnas teigė, kad ši situacija jį neramina dėl dviejų priežasčių.

„Pirma, iš tikrųjų, nelegalūs migrantai sukels mums problemų. Atrodo, lengviausia būtų leisti jiems laisvai išvykti į Vakarų Europą, bet iš kitos pusės būtų pasekmės. Matyt, Europa imtųsi priemonių uždarydama Lietuvos sieną – ir ne tik imigrantams, bet ir Lietuvos gyventojams. Tai nebūtų maloni pasekmė.

Antra nemaloni pasekmė, kad daugumai žmonių imigrantai yra imigrantai, ar jie legalūs, ar jie nelegalūs. Dalis žmonių tai sunkiai skiria arba nenori skirti. Šiaip jau mes turime problemą su talentingų imigrantų pritraukimu į Lietuvą. Ko gero, tai gali dar labiau pasunkėti.“

Rolandas Valiūnas

Pasak jo, politikai girdi tautos balsą ir gali imtis ginti tariamus jos interesus ir dar labiau siekti suvaržyti užsienio darbuotojų pritraukimą į Lietuvą.

„Tai turėtų labai neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir tų pačių žmonių pensijoms. Manau, kad dėl to susirūpinti tektų visiems.“

Vilniečiai nebedirba ir už 1000 eurų „į rankas“

R. Valiūnas pateikė pavyzdį, kad ir mūsų akimis Lenkija yra labai konservatyvi valstybė, bet joje dirba labai daug darbo imigrantų, todėl tai rodo visai kitokį politikų požiūrį.

„Ir kiek tai duoda Lenkijos ekonomikai, vis dėlto tai yra nuostabu. Aš tikiuosi, kad ir mūsų politikai susimąstys, kiek mums trūksta darbuotojų ir kad ne verslo mokami atlyginimai yra didžioji problema.

Žinote, jeigu Vilniuje moki 1000 eurų „į rankas“ ir vis tiek sunkiai sugebi rasti paprastą darbuotoją, pavyzdžiui, sodininką, valytoją, ar dar ką nors, matyt, tai jau ne tik atlyginimų problema, bet ir pašalpų, ir noro dirbti problema.“

Nors ir skaičiuojama, kad Lietuvoje nedarbas siekia beveik 14 proc., bet R. Valiūno įsitikinimu, tai nėra visiškai tikslūs skaičiai, mat daugelis dirba nelegaliai. Taip pat didelė dalis, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą, neva dėl orumo nenori dirbti paprastais darbininkais.

„Galima kalbėti apie žmogaus orumą, apie savigarbą, bet vis dėlto savigarba ir orumas yra nesusiję su išlaikytinio statusu. Man atrodo, kad jeigu aš turiu sveikatos <...> ir negaliu rasti darbo pagal savo specialybę, tai prisiimti kaltę, kad pasirinkau netinkamą specialybę, tenka irgi man. Aš turėčiau eiti daryti darbus, kurie yra siūlomi, o nesakyti, kad neisiu ir geriau gausiu pašalpą.“

Darbininkas emigrantas
Foto: Vida Press

R. Valiūnas taip pat sakė, kad įstatyminė bazė yra tik pasekmė to, kaip žmonės ir politikai galvoja.

„Kaip jie galvoja, mes žinome: „kad jie ateis, pavogs, atims, užims geras darbo vietas, mums nieko neliks.“ Klausimas, iš kur atsiranda ši galvosena ir čia galbūt yra tam tikros istorinės prielaidos. Lenkija yra didžiulė valstybė ir žmonių požiūris į aplinką ir gyvenimą yra visai kitoks.

Lietuvoje, kuri yra maža valstybė ir pastaruosius šimtmečius buvo skriaudžiama tiek kultūrine, tiek kitomis prasmėmis, yra įsišaknijusi ta baimė ir ji yra suvokiama ir suprantama. Kita vertus, galbūt tai buvo suprantama prieš keturiasdešimt metų, bet <...> klausimas, ar ne laikas mums keisti požiūrį.“

Jis nurodė, kad mūsų šalyje pensinio amžiaus žmonių daugėja, o tų, kurie galėtų juos išlaikyti skaičiui mažėjant, jiems gyventi bus vis sunkiau.

Nereikia būti naiviems

JK iki liepos 1 d. prašymus joje likti pateikė apie 250 tūkst. lietuvių, ar Lietuvai pavyktų šiuos žmonės pritraukti atgal?

„Būkime realistais, matyt, didesnės jų dalies prisitraukti atgal nebepavyks. Žmonės ten yra įsitvirtinę, sukūrę šeimas, įsigiję nekilnojamojo turto, turintys gerą darbą, todėl, be abejo, jie turi tam tikrą komfortą ir daug iš jų yra kultūriškai pritapę.

Lietuviai, mano nuomone, pasižymi greitu sugebėjimu nutolti nuo savo šaknų ir pasižiūrėkite, kaip po kelerių metų sugeba kalbėti su ryškiu akcentu lietuviškai, kaip lengvai savo vaikus nutaria mokyti vietine kalba. <...>. Kažkiek galime prisitraukti, bet ar tai 10 proc. ar 20 proc., sunku pasakyti.“

Foto: DELFI / Dainius Sinkevičius

Jo nuomone, reikia būti realistais, kad didžioji dauguma ten ir liks bei suvokti, kad tautų judėjimas ir toliau vyks.

„Jeigu mes norime išlaikyti valstybę, turinčią daugiau gyventojų negu 3 mln. arba daugiau negu turėjome 1990 m., mums teks priimti ir žmones arba netgi juos aktyviai kviesti, kurie nėra lietuvių tautybės. Be abejo, labiausiai norėtųsi, kad tie žmonės būtų kultūriškai, religiškai panašūs ir tai sukeltų mažiau problemų. Matyt, mums labiausiai tiktų tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai, nes kalbėti apie latvių, estų ar lenkų pritraukimą į Lietuvą būtų gerokai naiviau.

Matyt, turėtume judėti ta kryptimi, nes darbuotojų buvimas, ypač kvalifikuotų darbuotojų, šaliai taip pat leidžia pritraukti investicijas. Galvokime apie tą dalyką, kad investicijų atėjimas į Lietuvą sukuria konkurenciją dėl darbo jėgos, tada darbo jėgos kaina auga, tada sumokama daugiau mokesčių į biudžetą, iš kurių mokame atlyginimus ir gydytojams, ir mokytojams, ir, galų gale, valdininkams ar politikams.“

R. Valiūnas sako, kad didžiausia problema, jog politikai šito ciklo nesuvokia arba suvokia kažkokiu iškreiptu būdu.