„Liepa yra rekordinė, tai yra 848 (sulaikyti migrantai), nors liepos dar tik aštuonios dienos praėjo. Birželį sulaikyta beveik perpus mažiau – 473, gegužę 77, balandį 70 (migrantų). Kreivė šoka gana ryškiai, nors pastarosios paros šimto neviršija“, - „Delfi“ sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
Kalbėdami apie tai, kas yra tie per Europos Sąjungos (ES) sieną keliaujantys žmonės, pasieniečiai kalba apie dvi asmenų grupes. Druskininkų kryptimi, pasak VSAT atstovo, daugiausiai keliauja Afrikos šalių piliečiai, kurių dauguma yra jauno, tai yra 20-24 metų amžiaus, viengungiai, keliantantys be jokių šeimų.
„Tarp jų šiek tiek pasitaikė ir konfliktiškesnio elgesio, nepaklusimo atvejų“, - pasakojo G. Mišutis.
Kita dalis migrantų, kurios didžiąją dalį sudaro Irako piliečiai, pasak VSAT atstovo, yra šeimos.
„Šeimose yra ir vyrų, ir moterų, ir nepilnamečių, ir mažamečių, ir net ant rankų nešamų visiškai mažų vaikų. Šeimų elgesys yra ramesnis. Jie paklūsta, klauso, dažnai net pamatę pasieniečius ir patys juda susitikimo link pasiprašyti prieglobsčio“, - sakė G. Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, krizės pradžioje tokių žmonių grupės daugiausiai buvo sulaikomos Ignalinos, Švenčionių rajonuose. Dabar ten sulaikoma mažiau žmonių nei Druskininkuose.
Dalis eina į naują gyvenimą be jokių daiktų
Apskritai didžioji dalis sulaikomų migrantų vis dar yra Irako piliečiai. Naujausiais VSAT duomenimis, Lietuvoje sulaikyti 679 Irako, 196 Kongo, 114 Kamerūno, 81 Gvinėjos, 68 Irano piliečiai.
Pasieniečių atstovas neslėpė, kad su didžiąja dalimi jų išlieka problema susikalbėti, nes jie kalba tik savo kilmės šalių kalbomis.
„Pasitaiko ir kalbančių rusiškai, angliškai. Dabar pasitaiko mokančių prancūzų kalbą, čia yra daugiau Druskininkų kryptis, kur eina Afrikos šalių piliečiai. Bet susikalbėjimo problema išlieka. Didžioji dalis vis dėlto moka tik savo kilmės šalies kalbas. Nors, žinote, visokių dalykų būna. Kartais jie nepasako, kad moka kalbas. Tik vėliau paaiškėja, kad jie rusiškai supranta“, - sakė G. Mišutis.
Daug daiktų migrantai su savimi nesineša.
„Jie būna apsirengę, dažniausiai turi kuprines, kasdienių dalykų. Tos šeimos dar kažką nešasi, o Druskininkų krypties nemaža dalis iš viso tuščiomis rankomis eina“, - pasakojo G. Mišutis.
Visi tiriami dėl kovido
Visi sulaikyti migrantai yra tiriami dėl kovido. Pasak VSAT atstovo, tyrimai jiems atliekami dar užkardoje.
„Per liepos mėnesį, per kurį jau yra sulaikyta 848 migrantai, buvo nustatyti 23 kovido atvejai. Tai yra 2,7 procento. Kai nustatomi kovido atvejai, tai tokie asmenys yra atskiriami nuo kitų grupės narių, ir išvežami gydytis į Abromiškių reabilitacinę ligoninę, kol pasveiksta. Kai pasveiksta, jie yra grąžinami į apgyvendinimo vietas“, - pasakojo G. Mišutis.
VSAT atstovas neslėpė, kad yra pasitaikę pavienių atvejų, kai iš Abromiškių ligoninės migrantai pasišalino.
„Bet kad nebūtų ko parsivežti iš ten, tai tikrai negalime taip pasakyti“, - sakė G. Mišutis.
Padeda ir stebėjimo sistemos, ir šunys
VSAT atstovas neatmetė, kad gali pasitaikyti pavienių atvejų, kai migrantai pro sieną praeina ir nepastebėti.
„Turbūt nėra nei vienos šalies pasaulyje, kuri pasakytų, kad šimtu procentu yra tokie dalykai užtikrinami. Yra sulaikoma didžioji dauguma, bet negalima atmesti vienetinių atvejų, kad kažkas kažkur, pasinaudodamas kažkokiomis sąlygomis, eina toliau.
Bet toliau yra mūsų pasienis su Lenkija, kur irgi yra šiokios tokios pajėgos. Yra pagaliau Lenkijos pasieniečiai, kurie didesnes pajėgas turi prie Lietuvos sienos“, - sakė G. Mišutis.
Pasieniečių atstovas pasakojo, kad užtikrinant sienos apsaugą ypač padeda vaizdo stebėjimo sistemos.
„Matomas kiekvienas perėjimas. Labai paprasta suskaičiuoti ir pamatyti, kiek jų kirto sieną. Sulaikome juos arba iš karto, arba už kilometro, dviejų, net giliau šalies gilumoje“, - pasakojo G. Mišutis.
Pasak pasieniečių atstovo, dar labai informatyvus dalykas yra pėdsakų juosta, kur nėra stebėjimo sistemų, sustiprintas patruliavimas, kinologų pajėgos. Kartais atvykėlius išduoda net žolės brydė, kartais apie juos informuoja pasienio kaimų gyventojai.
„Yra ne vienas ir ne du atvejai, kai žmonės tiesiog pasako, kad matė įtartinus asmenis, ir po to įvyksta sulaikymai.
Buvo atvejis, kad jie buvo suėję į negyvenamą sodybą, prie pat sienos buvusią. Bet man nežinomi tokie atvejai, kad būtų incidentai su gyventojais, kaip kad dabar bandoma kalbėti, kad jie neva kelia grėsmę, gali užpulti“, - sakė G. Mišutis.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai bei 10 Estijos pasieniečių.
