Keli svarbiausi iššūkiai
„Delfi TV“ laidoje „Pokalbis“ Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė įvertino tai, kaip šiuo metu yra komunikuojama apie tuos žmones, kurie kerta Baltarusijos sieną.
„Raudono kryžiaus pagrindinė misija yra padėti žmonėms, kuriuos ištiko vienokia ar kitokia krizė. Su migrantais, pabėgėliais dirbame ne vieną dešimtmetį, tik tokių skaičių Lietuva dar niekada nematė, todėl tai yra iššūkis valstybei, Raudonam kyžiui tai iššūkis, nes tiek rankų neturėjome tam darbui. Iššūkis tai yra taip pat ir visuomenei, nes žmonės nėra pratę, nežino, ko tikėtis, taigi tos nežinios visiems yra daug.
Raudonas kryžius tikrai nešališkai visada rūpinsis tais, kuriems reikia pagalbos ir aš tuos žmones, kurie šiandien apsistoja skirtingose Lietuvos vietose, žiūriu kaip į žmones, kuriems reikia kažkokios pagalbos. Turiu paminėti, kad keturiasdešimt procentų iš tų žmonių yra pažeidžiami. Tai yra moterys, besilaukiančios moterys, su vaikais, negalią turintys žmonės.
Kol bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai ir kol jie gaus kažkokius atsakymus iki to sprendimo, vis tiek jais turėsime pasirūpinti, kad jų buvimas Lietuvoje tikrai būtų humaniškas“, – tikino K. Meidė.
Tikina, kad incidentų nebuvo
Laidoje pasiteiravus, kaip vertina kalbas žmonių, kurie mato grėsmę dėl atvykstančių migrantų, K. Meidė tikino, kad tai, kas žmonėms yra nepažįstama, jiems jiems ir kelia baimę.
„Aš turbūt paminėčiau Pabradės miestelio pavyzdį, ten migrantai, pabėgėliai gyvena dešimtečiais. Visgi centras ten yra ir visuomenė yra pripratusi. Tie žmonės vaikščioja po miestelį, eina apsipirkti. Tie žmonės nuolat keičiasi ir negalėčiau pasakyti, kad jie spėjo integruotis į tą bendruomenę, tačiau bendruomenė juos pažįsta, jau nebestebina žmonės, kurie nekalba lietuvių kalba, ir tikrai, sakyčiau, kad tame mieste baimių nėra.
Bandėme prisiminti, ar buvo kokių nors incidentų tame mieste, tai tokių net neatsimename. Manau, kad visa tai, kas nepažįstama, kelia baimę. Vis tik tų centrų, kur bus kažkuriam laikui tie žmonės dislokuoti, jų bus. Jų bus turbūt daugelyje Lietuvos vietų, aš tikrai sakyčiau, kad kuo labiau bendruomenė priims ir rūpinsis tais žmonėmis, kaip savo bendruomenės dalimi, tuo daugiau bus gyvenimo santarvėje, bus mažiau baimės ir negatyvių emocijų“, – tikino K. Meidė.
Taip pat paklausus, kaip vertina faktą, kad pabėgėliai yra įvardijami kaip ekonominiai migrantai, kad jie nebėga nuo karo, o ieško geresnio gyvenimo, K. Meidė svarstė, kad šiuo metu svarbiausia atskirti tuos žmones, kurie ieško prieglobsčio Lietuvoje dėl karo pavojaus, nuo kurio bando bėgti.
„Aš neturiu statistikos, neabejoju, kad tarp tų tūkstančio migrantų, kurie dabar yra Lietuvoje, tikrai yra kažkokia dalis, kurie yra ekonominiai migrantai, mano didžiausias rūpestis, kaip Raudono kryžiaus darbuotojos, kad priimtume visus sprendimus, nes dabar tikrai yra didelis krūvis ir Migracijos departamentui, kad mes tiesiog sugebėtume šiame konvejeryje rasti tuos žmones, kurie tikrai bėga nuo karo, nuo kažkokių baisumų ir tikrai, kad jie rastų prieglobstį šalyje, o ekonominiai migrantai nebūtinai turi likti šalyje“, – tikino K. Meidė.
Eskedar: blogai yra tada, kai žmonės patenka į šalį nelegaliai
Verslininkė Eskedar Maštavičienė laidoje taip pat įvertino kalbas, kurias šiuo metu girdi Lietuvoje migrantų atžvilgiu.
„Iš tikrųjų, dabartinę situaciją galima įvardinti įvairiai. Visų pirma, manau, kad Lietuva turi išsaugoti savo įstatymus, kad žmonės čia patektų legaliai, čia yra normalus dalykas ir reikia nepamiršti, kad čia yra karas tarp Baltarusijos ir Europos arba Baltarusijos ir Lietuvos. Lietuva yra pasirašiusi Jungtinių Tautų konvenciją, kuri nurodo, kad jei žmogus persekiojamas, jis turi teisę prašyti prieglobsčio, šiuo atveju tai yra Lietuva.
Manau, kad Lietuva padarys viską, ką gali ir pagal tarptautinę sutartį, ir pasitelks humaniškumą. Kalbant apie politikus, politikai ne visada stovi etiškoje pusėje, jie ne visada pasako savo tikrą nuomonę viešai. Manau, kad jie sako tai, ką nori išgirsti didžiausia dauguma žmonių arba kas yra populiaru. Kalbant apie tuos žmones, kurie kalba apie kalėjimą, manau, kad jiems reikia pasibandyti, ką tai reiškia“, – kalbėjo Eskedar.
Anot jos, ekonominiai migrantai tikrai nereiškia kažkokio blogo.
„Ekonominiai migrantai ne visada yra blogi. Manau, kad blogai yra tada, kai žmonės patenka į šalį nelegaliai, o kaip susitvarkyti su žmonėmis, kurie į šalį patenka nelegaliai, tikrai Lietuva turi teises, įstatymus, reglamentus, ir pagal tai galima tvarkytis. Nemanau, kad mes turime rėkti, kad tie ekonominiai migrantai yra blogis. Manau, kad Vilnius yra geras pavyzdys, kiek žmonių dirba tarptautinėse įmonėse, tie žmonės yra pasaulio piliečiai, atvažiavę čia iš kitų šalių. Manau, kad reikia atsargiai kalbėti apie migrantus, kurie yra ekonominiai“, – kalbėjo Eskedar.
Tarp migrantų – pediatrai, IT specialistai
Paklausus K. Meidės, ar turima informacijos, kokie žmonės atvyksta į Lietuvą, pavyzdžiui, kokį išsilavinimą jie turi, K. Meidė tikino, kad tarp sutiktų žmonių buvo IT specialistų, pediatrų ir kitų profesijų asmenų.
„Statistikos tokios neturiu, ir nenoriu absoliutinti iš bendravimo su keliais iš jų Pabradėje, nes dažniausiai tie, kurie kalba anglų kalba, jie yra labiau išsilavinimę. Tikrai ten sutikau ir IT specialistų, pediatrų, manau, yra išsilavinusių žmonių, tačiau tą informaciją renka Migracijos tarnyba ir ji galėtų patikslinti duomenis.
Manau, kad ten yra visokių žmonių, bet kalbant apie galimybę pritaikyti tų žmonių rankas kažkur Lietuvos versluose, tokia praktika nėra nauja. Įmonės, susidurdamos su darbuotojų poreikiu, mielai samdo tuos žmones. Su kai kuriomis įmonėmis mes turime jau gana ilgalaikį bendradarbiavimą ir samdo tuos žmones, kurie jau tą prieglobstį Lietuvoje yra gavę ir nori integruotis į Lietuvos visuomenę, būti pilnateisiais piliečiais“, – laidoje kalbėjo K. Meidė.
„Tikrai matyčiau, kad Lietuvoje atsirastų vietos tiems ekonominiams migrantams, tik tas kelias patekimo į Lietuvą turėtų būti legalus. Šitoje situacijoje mes kalbame apie kitokį patekimo būdą, bet didžioji dalis jų pasiprašo prieglobsčio, tarsi kažkas juos persekiotų. Manau, kad ten yra visokių istorijų.“
Palapinių greitai nebeužteks
Paklausus K. Meidės, kaip būtų galima artimiausiu metu spręsti migrantų krizę Lietuvoje, pašnekovė tikino, kad pirmiausia labai svarbu kuo krupščiau nagrinėti prieglobsčio prašymus.
„Labai sunku pasakyti, nes vis tiek, jeigu bus kažkokių politinių motyvų iš kaimyninės šalies, tikrai tie skaičiai gali augti ir net sunku įsivaizduoti, kada tai galėtų baigtis, kiek tai gali tęstis. Šiandien matyčiau, kad reikia efektyviai nagrinėti visus prieglobsčio prašymus, gebėti atsijoti realias grėsmes žmonėms nuo kažkokių išgalvotų arba nesančių grėsmių, ir kažkaip tuos žmones, kuriems nesuteikiame prieglobsčio, juos grąžinti į kilmės šalis.
Tas procesas nėra lengvas, nes dažniausiai tie žmonės neturi dokumentų, su tomis šalimis nėra taip lengva susisiekti ir visą situaciją išsiaiškinti. Iššūkių tikrai yra.“
Taip pat pašnekovė tikino, kad palapinių netolimoje ateityje jau nebeužteks, nes ateis ir šaltasis metų laikas.
„Palapinės mūsų neišgelbės, reikės rasti ir tas vietas, kur žmonės šaltuoju metų laiku galės būti, kol sprendimai bus priimami. Taip pat reikia visais įmanomais diplomatiniais kanalais kalbėti su tomis šalimis, iš kurių atvyksta dabar migrantai ir pabėgėliai, kad tie grąžinimo procesai vyktų greičiau. Ką daryti su kaimynine valstybe, aš nežinau“, – laidoje kalbėjo K. Meidė.
