„Po lašelį“
Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas Jonas Burdulis Žinių radijo eteryje sakė, kad pensijų augimas yra ir per mažas, ir per lėtas.
„Bet man regis mūsų Vyriausybė eina seniai pramintu taku – lašinti po lašelį. Ir kad neduok Dieve, nebūtų pensininkams per daug“, – sakė jis.
Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas J. Burdulis laidoje kalbėjo ir apie dar vieną pamirštama problemos aspektą.
„Reikia ne apie pensijų kėlimą kalbėti, bet apie persiskirstymo peržiūrą didinti. ES Lietuva perskirsto mažiausiai visuomeninio produkto dalį, apie 30 procentų, kai Vakarų Europoje šis skaičius siekia virš 50 procentų, net ir daugiau. Kuomet gailima visuotinį produktą paskirstyti teisingai, tai kokie čia gali būti kalba apie socialinį teisingumą ar panašius dalykus“, – teigė J. Burdulis.
Jis priminė, kad didžiausias žadamas pensijų didinimas numatomas 2024 metais – tada numatomi Seimo rinkimai.
„Dabar galima po lašelį, po 8 eurus. O tada padidins 20 ar 30 eurų ir visi sakysime, oho, kokie mes geri“, – kalbėjo jis.
Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas laidoje „Aktualusis interviu“ teigė, kad ne tik pensijų dydis, bet ir kainų politika itin svarbus aspektas.
„Reikia žiūrėti, kokia bus kainų politika. Mūsų Vyriausybė visiškai nekalba apie kainų politiką, ką jie sau galvoja. Dabar ruošiasi didinti dujų kainas vos ne dvigubai, elektros kainas. Ir tie keli eurai... Klausykite, nejuokinkime svieto“, – griežtą poziciją Žinių radijo laidoje dėstė J. Burdulis.
„Pensijų kėlimą labiausiai jaus mažiausias gaunantys asmenys“
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ aiškino, iš kokių lėšų pensijos bus keliamos.
„Kalba eina apie indeksavimo dalį, kuriai būtų skiriama planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio dalis. Kuri galėtų būti dalinai pervedama į rezervą, o kita dalis – nukreipta į spartesnį pensijų indeksavimą. Principas ir logika yra tokia – jeigu mes paliktume dabar galiojančius teisės aktus ir tokį automatinį indeksavimą, koks galiojo iki šiol, „Sodra“ kauptų gana didelį perviršį. Todėl ir siūlome, kad indeksavimo mechanizmo spartėjimas prasidėtų jau dabar“, – teigė ministrė.
Ji kiek taisė J. Burdulio mintis, didžiausias pensijų augimas būtų fiksuojamas ne 2024 metais, o kiek anksčiau.
„Labiausiai pajus pensijų kėlimą pirmaisiais metais mažiausias pensijas gaunantys asmenys“, – pabrėžė ji.
M. Navickienė teigė, kad 2018 metais sukurtas mechanizmas veikia gerai.
„Jis yra depolitizuotas, automatizuotas ir pririštas prie valstybės galimybių indeksuoti ir spartinti pensijų auginimą. Tačiau manome, kad jį reikalinga tobulinti 2 kryptimis. Pirmoji – kad ta perviršio dalimi būtų papildomai didinama pensijų apskaitos vertė vieneto. Tai reiškia, kad didesnį poveikį pajaustų tie žmonės, kurie mokėjo daugiau įmokų, kaupė didesnį stažą.
O iš kitos pusės – bendroji pensijos dalis, taip pat manome, kad reikia pokyčių. Daug žmonių gauna mažų pensijų priemokas ir ta pensijų dalis yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Manome, kad čia yra reikalingas pokytis, kuris jau bus finansuojamas valstybės biudžeto sąskaita“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo ministrė M. Navickienė.
Ji teigė, kad papildomam pensijų indeksavimui iš „Sodros“ biudžeto 2022 metais būtų skiriama 70 milijonų eurų, o bazinės dalies universaliam augimui būtų skiriama 48 milijonai eurų iš biudžeto, papildomai dar 18 milijonų būtų skiriama neįgaliesiems.
„Turbūt galima visada sakyti, kad per lėtai ir per mažai. Bet man atrodo, kad yra ypač svarbu turėtų politinę valią ir susitarimą, kad pensijas turime kelti. Jas kelti turime pamatuotai, pagal biudžeto išteklius ir galimybes, tvariai. Ne vieniems metams, bet numatome 3 metams perspektyvą, kaip tas modelis galėtų veikti. Ir labai svarbu, kad šitas modelis yra skurdo rodiklio mažinimą“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Ji Žinių radijo laidoje teigė, kad Lietuva ir vidutinės pensijos dydis joje labai smarkiai iš regiono konteksto neiškrenta.
„Bet aš visada siūlau žiūrėti savo šalies galimybes“, – teigė ministrė M. Navickienė.
