Reorganizaciją sieja su pranešėjo skandalu
Liepos 1 dieną Valstybės saugumo departamentas pabaigė reorganizaciją. Su Delfi kalbėję darbą VSD palikę pareigūnai, nenorėję, kad publikacijoje būtų minimi jų vardai ir pavardės, teigė, kad reorganizacijos tikslai yra kiti nei VSD pateikiama oficiali pozicija.
Su Delfi bendravę pareigūnai nurodė, kad tikrasis reorganizacijos tikslas galbūt susijęs su 2020 metais kilusiu skandalu, kai aukšto rango žvalgybos pareigūnas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką informavo apie tai, kad
Valstybės saugumo departamento vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones.
Šią informaciją pateikusiam VSD darbuotojui buvo suteiktas pranešėjo statusas. Pranešėjas yra nurodęs, kad informacija buvo renkama apie G. Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius politikos, verslo ir kultūros žmones, įskaitant po rinkimų Prezidentūroje dirbti pradėjusius G. Nausėdos komandos narius.
Darbo netekę VSD pareigūnai Delfi teigė, kad reorganizaciją nutarta padaryti netrukus po to, kai pranešėjas suteikė informaciją tuometiniam Seimo NSGK pirmininkui. Taip esą siekta atsikratyti VSD vadovams nelojaliais asmenimis.
O tokių, šaltinių teigimu, buvo ne tiek ir mažai. Anot jų, VSD pranešus apie reformą darbą paliko kelios dešimtys pareigūnų. Šaltinių teigimu, darbuotojai ėmė trauktis dar gerokai iki reformos pabaigos: kai kurie traukėsi jau nuo šių metų sausio.
Kaip nurodė šaltiniai, tarp išėjusių – tiek vadovaujančias pareigas ėję asmenys, tiek žvalgai.
Tačiau svarbiausia tai, kad reformai dar nepasibaigus iš VSD pasitraukė pranešėjo statusą turėjęs aukšto rango pareigūnas. Delfi šaltinių teigimu, jis nebuvo atleistas, tačiau kadangi nuspręsta panaikinti padalinį, kuriam jis vadovavo, ir supratęs, kad jo darbo vietos tiesiog nelieka, pareigūnas nusprendė pasitraukti pats. Pasitraukė jis dar gerokai iki oficialios reformos pabaigos.
Panašiai iš darbo pasitraukė ir kiti pareigūnai. Kai kurie nebuvo atleisti, bet pamatę, kad po reorganizacijos neatitiks keliamų reikalavimų arba supratę, kad jų pareigybių neliks, nusprendė išeiti nelaukdami reorganizacijos pabaigos.
Taip, šaltinių teigimu, išėjo net ir labai patyrę, itin jautria informacija disponuojantys asmenys.
Išdėstė, kaip iš tiesų vyko reorganizacija
Delfi gavo vieno vadovaujančias pareigas ėjusio VSD darbuotojo kreipimąsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame jis išdėstė, kaip buvo vykdoma VSD reorganizacija.
Toliau pareiškime dėstoma, kad „2020 m. spalio 13 d. patvirtinta nauja Valstybės saugumo departamento struktūra, įsigaliojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. 2020 m. gruodį – 2021 m. sausio mėn. pradžioje atrinkti valdybų viršininkai į naują Valstybės saugumo departamento struktūrą. 2021 m. vasario 23 d. buvo patvirtinti VSD 20 (Žvalgybos politikos ir teisės) valdybos žvalgybos pareigūnų pareiginiai nuostatai, įskaitant ir šios valdybos Trečiojo (Teisės) skyriaus viršininko ir viršininko pavaduotojo pareiginius nuostatus. 2021 m. vasario 24 d. Valstybės saugumo departamento direktorius savo įsakymu pateikė žvalgybos pareigūnams, išskyrus valdybų viršininkus, siūlomas užimti pareigas naujoje Valstybės saugumo departamento struktūroje.”
Teismo pareiškėjas prašė nustatyti, „ar VSD struktūriniai pertvarkymai yra vykdomi paisant teisės aktų reikalavimų, t.y ne fiktyvūs”.
Pareiškime rašoma, kad ši VSD reforma yra trečia, kurią vykdo VSD direktorius Darius Jauniškis nuo jo paskyrimo į šias pareigas. „Pastebėtina, kad tiek ši, tiek anksčiau vykdytos struktūrinės reformos, nebuvo (nėra) grindžiamos jokia VSD siekiamų tikslų, įgyvendinamų uždavinių ir vykdomų funkcijų analize. Tai patvirtina, kad jokia studija (vizija, matmenys, gairės), kas pagrįstų būtinybę atlikti struktūrinius pertvarkymus VSD nebuvo rengiamos (nėra jokio tai patvirtinančio dokumento)”, - nurodoma pareiškime.
Be to, į teismą besikreipęs pareigūnas dėstė, kad galbūt tikrieji reorganizacijos tikslai yra kiti nei pateikia VSD vadovybė.
„VSD vykdomi struktūriniai pertvarkymai, arba, kaip teigia, VSD direktorius „sugebėjimas taikytis prie naujų sąlygų” daugelio VSD žvalgybos pareigūnų nuomone yra grindžiami kitais interesais ir/ar tikslais nei kad viešai deklaruojama. Atkreiptinas dėmesys, kad VSD reforma buvo pradėta netrukus po to, kai paaiškėjo, jog VSD žvalgybos pareigūnas LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui teikė informaciją apie galimą VSD kišimąsi į politinius procesus, kitaip sakant, apie šios institucijos galimus teisės aktų pažeidimus”, - rašoma pareiškime.
Pareiškime VSD pareigūnas nurodė nesutinkantis su jam pasiūlytomis žemesnėmis pareigomis. „Tai, kad man bus siūlomos viena pakopa žemesnės pareigos naujoje VSD struktūroje, VSD 31 valdybos vadovybė mane informavo 2021 m. sausio mėnesį, kuomet dar nebuvo nei kriterijų naujoms pareigoms naujoje VSD struktūroje užimti, nei pačios pareigybės (pareiginių nuostatų), kurių aš neva neatitinku. Tai patvirtino pats VSD direktorius 2021 m. kovo 10 d. raštu.
Kriterijai Teisės skyriaus vadovo pareigoms užimti naujoje VSD struktūroje buvo patvirtinti tik 2021 m. vasario 22 d. Skyriaus viršininko ir jo pavaduotojo pareiginiai nuostatai patvirtinti 2021 m. vasario 23 d., o aš buvau informuotas, kad neatitiksiu būsimų kriterijų ir skyriaus viršininko pareiginių nuostatų – 2021 m. sausio mėnesį.
Tokie veiksmai, kuomet žvalgybos pareigūnas iš anksto informuojamas apie netinkamumą pareigoms, kurių dar nėra (nėra nustatyti bei patvirtinti kriterijai joms užimti), patvirtina VSD vykdomų reformų neskaidrumą, o taip pat ir galimą suinteresuotumą tokiose pareigose matyti kitą (savą) žmogų”, - rašoma pareiškime.
Atsisakė priimti pareiškimą
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas, nesutinkantis su jam pasiūlytomis žemesnėmis pareigomis, teismo prašė panaikinti VSD direktoriaus D. Jauniškio įsakymus. Kai kreipėsi į teismą, pareiškėjas tuo metu dar dirbo VSD. Šiuo metu darbą jis jau paliko.
Vis dėlto teismas atsisakė pareiškėjo skundą priimti. Teismas konstatavo, kad ginčijami įstatymai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių ir negalintys būti savarankišku ginčo administracinėje byloje objektu.
„LVAT analogiškose bylose yra pažymėjęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika, teisėjas Henrikas Sadauskas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijami įsakymai nėra individualūs administraciniai sprendimai, o tik tarpiniai vidaus administravimo procedūroje priimti dokumentai, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (perkelti pareiškėją į kitas pareigas arba atleisti iš pareigų), todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjamu dalyku.
Tokį teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau šio teismo teisėjų kolegija nusprendė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą.
Teigia, kad darbą paliko nemažai darbuotojų
Į teismą besikreipęs dabar jau buvęs VSD darbuotojas Ramūnas Ramanauskas Delfi teigė, kad situaciją vertina ramiai, sutinka su teisėjų argumentais. Jis aiškino, kad dabar yra parengęs naują kreipimąsi į teismą.
„Aš buvau atleistas neva dėl to, kad nesutikau su pasiūlytomis pareigomis. Pagal Žvalgybos įstatymą vadovas, darydamas struktūrines pertvarkas, turėjo pasiūlyti lygiavertes, mano kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Tačiau dėl man neaiškių priežasčių man pasiūlė žemesnes pareigas, atitinkamai žemesnį darbo užmokestį. Buvo sudarytos sąlygos naujas pareigas užimti žemesnes pareigas ėjusiam asmeniui. Nebuvo užtikrintas lygiateisiškumo principas. Tie dalykai, mano vertinimu, yra neteisingi. Direktorius, mano įsitikinimu, yra neteisus.
Aš ginčijau šitą sprendimą. Šią savaitę Vilniaus apygardos administracinį teismą pasieks kitas skundas dėl neteisėto atleidimo. Skundas jau yra parengtas, argumentai ir motyvacija sudėliota.
Nėra taip, kad pirmas kreipimasis į teismą buvo nesėkmingas. Vykstant reformai buvo paduotas skundas, siekiant užkirsti kelią didesnės žalos atsiradimui, neteisėtam atleidimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškino, kad siekiant išnagrinėti šitą skundą turi būti priimtas galutinis vadovo sprendimas. Šiuo atveju po tokio išaiškinimo aš laukiau galutinio vadovo sprendimo. Birželio 30 d. direktorius pasirašė įsakymą mane atleisti iš užimamų pareigų. Kadangi gavau galutinį sprendimą, skundas jau parengtas. Ir dabar jis bus teikiamas teismui, kaip nurodė tiek apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas”, - Delfi teigė R. Ramanauskas.
Jo teigimu, vykdant reorganizaciją iš VSD išėjo kelios dešimtys žmonių. Tarp jų yra dalis einančių vadovaujančias pareigas.
„Norint įvertinti tikrą žvalgybos pareigūnų išėjimą, reikia žiūrėti nuo sausio 1 dienos, kai paaiškėjo nauji kriterijai, nauji reikalavimai pareigoms. Mano žiniomis, jau tada žmonės, įvertinę situaciją, pradėjo eiti iš darbo”, - aiškino R. Ramanauskas.
Taip pat jis tikino, kad reforma greičiausiai buvo susijusi su taip vadinamu pranešėjo skandalu.
„Yra rimta prielaida manyti, kad ta reforma, tikėtina, susijusi su pranešėju, kuris Seimo NSGK buvo pateikęs informaciją apie galimai neteisėtus departamento vadovo veiksmus ir apskritai departamento veiksmus. Atsitiktinai ar ne, po šito pranešėjo atsiradimo vadovas pradėjo struktūrinę reformą. Kaip nekeista, anot vadovo, struktūrinė reforma liečia ne bet ką, bet liečia vadovaujančias pareigas užimančius asmenis. Pranešėjas užėmė vadovaujančias pareigas. Aš darau tokią prielaidą, kad galimai vadovas, siekdamas atsikratyti, pašalinti sau nelojalius asmenis, inicijavo šitą reformą.
Pranešėjas iš darbo išėjo jau anksčiau. Kaip suprantu, jam nebuvo sudarytos sąlygos likti darbe, nes tas padalinys, kuriame jis tarnavo, buvo panaikintas. Tai kokios jam galimybės buvo išlikti šioje institucijoje, kai po reformos nebeliko padalinio, kuriame jis dirbo. Mano žiniomis, jis pasitraukė anksčiau, įvertinęs visą situaciją, kad jis po reformos nebūtų galėjęs tęsti darbo VSD”, - teigė R. Ramanauskas.
Paklaustas, kas iš tiesų VSD galėjo paprašyti surinkti informaciją apie G. Nausėdos komandą, R. Ramanauskas, nenorėjo plačiau to komentuoti.
„Kas prašė surinkti informaciją, yra ne man skirtas klausimas. Aš šita informacija nedisponuoju. Šia informacija labiau disponuoja pranešėjo statusą įgijęs asmuo. Tas padalinys, kuriame jis dirbo, tą informaciją rinko. Aš dirbau visai kitam padaliny”, - teigė R. Ramanauskas.
V. Bakas VSD vadovu nepasitiki
Delfi susisiekė su buvusiu Seimo NSGK pirmininku, dabartiniu šio komiteto nariu V. Baku, kuriam darbą VSD jau palikęs pranešėjas pranešė apie galbūt VSD rinktą informaciją G. Nausėdos komandos atžvilgiu.
Jis teigė taip pat nesuprantantis, kodėl reikėjo atlikti VSD reformą: „Įstaiga turi būti reformuojama tam, kad galėtų siekti numatytų tikslų. Šiuo atveju VSD turėtų būti reformuojama tada, kai reikia geriau atlikti savo pareigas, geriau rūpintis nacionalinio saugumo interesais. Tačiau kiek klausiau reformos pristatymą prieš kurį laiką, nematau objektyvių argumentų, kad šita reforma būtų reikalinga. Man atrodo, kad šitos reformos tikslai nei visuomenei, nei kontroliuojantiems politikams kol kas nėra iki galo suprantami.”
Paprašytas įvertinti tai, kad pranešėjas turėjo palikti VSD, V. Bakas teigė, kad tai yra didžiulė klaida.
„Jeigu valstybei lojalūs žmonės, sąžiningi, profesionalūs, palieka tarnybą, tai yra faktai, kurie kalba apie tikruosius ketinimus. Jeigu yra taip, kad pranešėjas paliko tarnybą, tai, visų pirma, yra smūgis visam pranešėjo institutui. Šis atvejis parodo, kad jei geri žmonės praneša apie stambią korupciją arba įtakingų žmonių piktnaudžiavimus, su įstatymais prasilenkiančią veiklą, jie nėra saugūs. Pranešėjas puikiai suprato, ką jis daro. Mes esame daug su juo kalbėję. Jis pasiekė didžiulių tikslų. Jis ir visuomenei, ir politikams atvėrė akis.
Gavus jo informaciją buvo imtasi sprendimų kurti ombudsmeno institutą, kad mes turėtume labai objektyvią, profesionalią žvalgybos institucijų kontrolę. Deja, šiandien ji nėra užtikrinama. Šita reforma VSD vadovai parodė, kad jiems yra svetimos vakarietiškų valstybių žvalgybos tradicijos. Ši institucija vis dar nori būti uždara, persekioja tuos, kurie mąsto kitaip. Esu kalbėjęs apie tai su kolegomis komitete. Oficialiai kreipiausi į komiteto vadovą”, - teigė V. Bakas.
Taip pat jis pažymėjo, kad galbūt pranešėjui bus pasiūlytos kitos pareigos valstybės tarnyboje.
„Drąsiems, principingiems žmonėms valstybėje yra sričių, kur yra nemažai iššūkių. Aš tikiuosi, kad šis pareigūnas, kuris išėjo dėl spaudimo, bus reikalingas. Kaip ir kiti išėję. Yra sričių, kur jų žinios yra reikalingos valstybei. Aš abejoju, ar pranešėjui būtų saugu dirbti VSD, kol vadovauja tokie vadovai. Bet yra sričių, kur tokių žmonių darbas yra reikalingas. Ir tai padėtų tas sritis pakelti į kitą lygį”, - dėstė V. Bakas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad tokių situacijų ateityje padėtų išvengti įkurtas žvalgybos kontrolieriaus institutas.
„Mes turime atvejį, kai yra ant plauko pakibęs pranešėjo institutas. Tai yra didžiulis pralaimėjimas valstybei. Tai galima pataisyti. Ombudsmeno įstatymas viską pakeistų. Turime daryti viską, kad jis būtų priimtas. Daugelis šalių tuo keliu nuėjo. Komitetas apsisprendė tokį ombudsmeno institutą kurti”, - teigė Seimo narys.
Paklaustas, ar pasitiki VSD vadovu D. Jauniškiu, V. Bakas teigė pasitikėjimo neturintis: „Aš asmeniškai po to, ką mačiau, negaliu pasitikėti tokia vadovybe. Bet tai man netrukdo dirbti kaip politiko darbo.”
Delfi taip pat susisiekė su dabartiniu Seimo NSGK pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Jis teigė kol kas nenorintis komentuoti VSD įvykdytos reformos. Tačiau pabrėžė, kad prie šio klausimo šią vasarą dar bus grįžta.
VSD nenurodė, kiek darbuotojų išėjo
Delfi su klausimais kreipėsi į VSD ir prašė atsakymų iš direktoriaus D. Jauniškio, tačiau atsakymus atsiuntė VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
Jo atstovai nenurodė, kiek darbuotojų vykdant reformą paliko darbą.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 18 punktu, detalūs duomenys apie žvalgybos institucijų struktūrą bei kiekybinę ir personalinę sudėtį sudaro įslaptintą informaciją, todėl atskleisti naują struktūrą, joje numatytas pareigybes ar personalo pokyčius neturime teisės. Atlikus pertvarkymus, sumažėjo vadovaujančių pareigybių. Etatų skaičius nebuvo sumažintas. Tarnybą paliko keli pareigūnai, kurie nesutiko užimti naujoje struktūroje pasiūlytas pareigas. VSD personalas atsinaujina nuolat”, - teigiama VSD atsakyme.
Paklausus, apie darbuotoją, kuris nesutiko pereiti į žemesnes pareigas, VSD pateikė trumpą atsakymą.
„Žvalgybos pareigūnui Ramūnui Ramanauskui, kaip ir kitiems žvalgybos pareigūnams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, buvo pasiūlytos jo kvalifikaciją atitinkančios pareigos”, - dėstė VSD.
Departamento atstovai neigė, kad pertvarkos galėjo būti susijusios su taip vadinamu pranešėjo skandalu.
„Struktūriniai pertvarkymai, kurie įsigaliojo š.m. liepos 1 d., Valstybės saugumo departamente buvo atlikti, siekiant užtikrinti efektyvesnį funkcijų vykdymą bei optimizuoti vadovaujančių ir pavaldžių pareigybių skaičių. Pertvarkymai buvo planuoti ir ruošti keletą metų ir nėra susiję su jokiomis kitomis aplinkybėmis, tik minėtu siekiu užtikrinti efektyvesnį funkcijų vykdymą bei optimizuoti vadovaujančių ir pavaldžių pareigybių skaičių”, - nurodė VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
Kas prašė surinkti informaciją apie G. Nausėdos komandos narius, VSD nesutiko nurodyti. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, VSD informaciją renka vadovaudamasis Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais bei šių poreikių ir prioritetų pagrindu patvirtintomis žvalgybos užduotimis. VSD, kaip buvo konstatuota parlamentinio tyrimo metu, informaciją rinko laikydamasis šių teisės aktų”, - nurodė VSD atstovai.
