„Norėčiau padėkoti visoms savivaldybėms, kurios atsiliepė į prašymą, ir supranta, kad tai yra mūsų visų klausimas, ir turime būti solidarūs. Nes prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas, ir čia dabar negalime pasakyti, kad man priklauso ar nepriklauso tą daryti“, – komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė priminė, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) kreipėsi į visas savivaldybes su prašymu pateikti savo galimybes priimti neteisėtus migrantus pas save, ir pateikti poreikį, kiek reikėtų papildomai finansų.
„Suprantame, kad reikia ir maitinimą, ir higienos bazinius poreikius užtikrinti. Laukiame informacijos, kuri turėtų būti pateikta 7 dieną“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė teigė suprantanti, kad tai nėra tik pasienio savivaldybių atsakomybė, ir našta neturėtų būti užkraunama tik joms.
„Savivaldybių mes prašome laikinai, siejant su karantino ribojimais ir jų užtikrinimu, tai yra apie 10 dienų laikotarpis, padėti užtikrinti karantinavimasi savivaldybėse. Mes to tikrai neužkrausime savivaldai, nes yra planuojama organizuoti palapinių miestelį teritorijoje, kurioje nebūtų aplinkui tankiai gyvenamų teritorijų. Ten bus aptverta tvora ir pastatytos palapinės, kuriose bus užtikrinti baziniai gyvenimo poreikiai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, tame palapinių miestelyje tilps tūkstančiai migrantų. Konkretaus skaičiaus A. Bilotaitė neįvardijo, nes tai galėtų būti naudinga priešiškai nusiteikusiai pusei.
Ministrė informavo, kad jau vykdomi modulinių namelių pirkimai. Jie taip pat bus statomi.
„Noriu labai aiškiai pabrėžti, kad tikrai nesame ta šalis, kuri kviečiasi, ir sako: „važiuokite čia pas mus“. Šiuo metu yra labai aktyviai dirbama prie to, kad pateiktume aiškias atsako priemones“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, pirmiausia, jos yra susijusios su sienos apsaugos sustiprinimu.
„Noriu dar kartą pabrėžti, kad tai nėra paprasta ekstremali situacija. Tai, kas vyksta prieš Lietuvą, yra labai rimti dalykai. Baltarusijos režimas yra rimtai nusiteikęs, daro labai rimtą poveikį. Mes taip pat turime pateikti labai aiškų atsaką.
Pirmiausia, tai yra pasienio sustiprinimas, naudojant ir tam tikras fizines priemones sienos apsaugai. Taip pat kalbame apie galimą kariuomenės pasitelkimą.
Labai svarbūs momentai tai yra aiški žinutė, kad ji nueitų, ir, kad žmonės, kurie turi noro čia atvykti, pasirinkti šitą migracijos kryptį, žinotų, kad tai nėra patogi ir patraukli vieta. Todėl mes spartiname pačias migracijos procedūras. (…) Per dešimt dienų turėtų būti išnagrinėjami prašymai“, – pasakojo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, kalbant apie grąžinimo procedūras, aktyviai dirbama su kilmės šalimis, kad tie asmenys ten būtų sugrąžinti.
„Kalbant apie pačius žmones, yra tokių pamąstymų ir tam tikrų įrodymų, kad tokie užsieniečių registracijos centrai, kaip yra pas mus, yra ir Baltarusijoje, ir tie žmonės net iš tų centrų yra sąmoningai keliami į Lietuvą. Taip pat turime žinių apie studentus, galimai studijavusius Baltarusijoje. Jie taip pat, naudojant tam tikras priemones, matyt organizuotai yra gabenami į Lietuvą. Tai yra sąmoningi, gerai organizuoti veiksmai prieš Lietuvą.
Mes, žinoma, užtikrinsime bazinius standartus, ką turime padaryti, bet padarysime viską, kad tas srautas sustotų, ir duosime tinkamą atsaką“, – sakė A. Bilotaitė.
Didžiausias nerimas – dėl saugumo
Pasak ministrės, šiuo metu didžiausias nerimas yra dėl saugumo.
„Ir savivaldybės tą klausimą labai aktyviai kėlė. Norime pasakyti, kad visos VRM pajėgos, struktūros dalyvauja šitame procese ir yra pasitelktos. (…) Taip pat svarstome pasitelkti karius savanorius, kurie taip pat padėtų mums organizuoti viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Užsienio reikalų ministerija jau anksčiau yra pareiškusi, kad šią problemą bandys spręsti per Turkiją ir Iraką. Vidaus reikalų ministrė teigė, kad šią savaitę vyksta delegacijos į Bagdadą ir Stambulą.
„Vyks dvišaliai pokalbiai ir šitų klausimų aptarimai. Jau iki tol buvo pokalbiai su atskirais ministrais ir ambasadoriais. Tikiuosi, kad bus rasti sprendimai“, – sakė A. Bilotaitė.
Tačiau, pasak ministrės, tarp migrantų yra ir atvykėlių iš Afrikos šalių.
„Manau, kad tų kilmės šalių klausimas yra paprastesnis, nes turime dvišalius santykius. Tikiuosi, kad labai operatyviai galėsime išspręsti tuos klausimus, ir žmonės galės grįžti ten, iš kur jie yra kilę“, – teigė A. Bilotaitė.
Kol kas dar nebuvo deportuotų žmonių. Ministrės žiniomis, nėra ir tokių asmenų, kuriems buvo suteiktas prieglobstis.
Sulaikė dar 134 migrantus
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto Valstybės sienos apsaugos tarnyvos pareigūnai sulaikė 134 migrantus. 34 iš jų peržengę sieną iš Baltarusijos įkliuvo Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose. Likusius 100 migrantų Druskininkų savivaldybės ribose sulaikė šiame kurorte veikiančios užkardos pasieniečiai. Pirminiais duomenimis, per keturias pastarąsias dienas Druskininkų užkardos pareigūnai sulaikė 416 neteisėtų migrantų.
Sekmadienį popiet pusantro šimto sulaikytų užsieniečių iš Druskininkų buvo išvežti į Varėnos savivaldybės suteiktas patalpas. Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus ir Ignalinos savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, teigiama VSAT pranešime spaudai.
Pirmadienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti Druskininkų ir kitose užkardose esantys užsieniečiai.
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė penktadienio posėdyje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 232 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik penkiolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Praėjusi savaitė pagal sulaikytų migrantų skaičių buvo rekordinė. Nuo birželio 28 d. iki liepos 4 d. VSAT pareigūnai sulaikė 598 iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusius patekti užsieniečius. Birželio 21-27 d. buvo sulaikyti 157 tokie asmenys, birželio 14-20 d. – 43, birželio 7-13 d. – 115, o savaitę nuo gegužės 31 d. iki birželio 6 d. – 89.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
