Tai yra alternatyva glaudesniems santykiams su Kinija, nuo kurios Lietuva pastaruoju metu didino atstumą, baimindamasi nepageidaujamos Pekino įtakos.

„Lietuva vertina Japoniją kaip svarbiausią partnerę Azijoje, todėl sieksime, kad mūsų dvišaliai santykiai būtų pakelti į kokybiškai naują strateginės partnerystės lygmenį“, – pareiškime žiniasklaidai po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Japonijos užsienio reikalų ministru Toshimitsu Motegi sakė G. Landsbergis.

„Sutarėme gilinti dvišalį bendradarbiavimą visose srityse ir visuose formatuose“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat parėmė Tokijo inicijuotą laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją, apimančią glaudesnius ekonominius ir politinius ryšius.

„Pasisakome už glaudesnį Europos Sąjungos bendradarbiavimą su bendramintėmis regiono valstybėmis, remiame Japonijos laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno viziją“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovo pareiškimai atspindi Vyriausybės pastangas diversifikuoti užsienio politiką Azijoje ir kreipti dėmesį link vertybiškai artimesnių liberalių demokratijų.

Pastaraisiais mėnesiais Vilniaus ir Pekino santykiai prastėjo.

Lietuva kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo kinų investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Visa tai vainikavo Lietuvos sprendimas pasitraukti iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formato 17+1, paraginus ES rasti bendrą poziciją dėl santykių su Pekinu.

G. Landsbergis sakė, kad Lietuva skirs didelį dėmesį ekonominių ryšių galimybėms su Japonija, kurias atveria Europos Sąjungos susitarimai.

Jis tvirtino, kad Lietuva bendrardarbiaus su Japonija mokslo ir tyrimų, inovacijų, o ypač gyvybės mokslų ir sveikatos apsaugos srityse, transporto ir energetikos projektuose, išnaudojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą.

„Lietuvoje laukiame Japonijos investicijų“, – pareiškė ministras.