Visgi Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atkerta, kad I. Pakarklytei mažiausiai reikėtų stebėtis dėl to, kaip kai kuriais klausimais balsavo jo paties partijos kolegos. Laisvės partija, pasak jo, ir susibūrė daliai politikų palikus Liberalų sąjūdį dėl konkrečių pastarosios partijos asmenų, turėjusių kitokias pažiūras, nei tikėjosi dabartiniai „laisviečiai“. Be to, liberalas taip pat akcentavo, kad ne visada politikai laikosi išvien su politine jėga, kuri jiems padeda patekti į Seimą. Kaip to pavyzdį jis pateikė dabar Laisvės partijai vadovaujančią Aušrinę Armonaitę, kuri į parlamentą pateko būtent su LRLS, tačiau galiausiai išstojo iš šios partijos ir įkūrė naują politinę jėgą.
Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) seniūnas Algirdas Sysas sako, kad „jauna greita ir įsiutusi“ Laisvės frakcija tiesiog nesugebėjo rasti tinkamo momento pateikti dalies socdemų palaikymo nesusilaukusį Partnerystės projektą. Jis mano, kad „laisviečių“ patirties stokos sukeltas entuziazmas apskritai lėmė tai, jog dalį parengtų projektų jiems patiems teko atsiimti, o tai, socialdemokrato teigimu, sumažino jo norą toliau tęsti bendradarbiavimą su šia valdančiojoje koalicijoje esančia politine jėga.

I. Pakarklytė: atėjome su labai aiškia darbotvarke

Tik susibūrusi ir iš karto į Seimą patekusi Laisvės partija, kurioje tik jos pirmininkė A. Armonaitė jau prieš tai turėjo parlamentarės darbo patirties, šios kadencijos pradžioje kėlė ambicingus tikslus kuo greičiau priimti lyčiai neutralios partnerystės ir mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektus. Tačiau šių tikslų iki šiol jiems nepavyko pasiekti. Visgi frakcijos seniūnė I. Pakarklytė tikina, kad dekriminalizavimo klausimu Seime jau pavyko nuveikti itin didelį darbą.

„Nežinau, ar atėjome su optimizmu, ar tiesiog turėdami labai aiškią darbotvarkę ir tuos pirmuosius darbus. 100 dienų termino nebuvo, kad mes priimsime tuos projektus, tai buvo užregistravimui ir pateikimui. Taip, tie terminai išsitęsė, bet įvertinkime tai, kad Seimo sudėtis yra tokia, kokia yra. Iš 141 mūsų frakcijoje yra vienuolika, tiesiog neturime tokių kiekybinių parametrų, bet nuveiktas didelis darbas, ypač dekriminalizacijos projekte. Įvyko didelis pokytis Seime. Pradžioje buvo daugiau skepsio, bet vykstant diskusijoms, ekspertų pristatymams plenarinių posėdžių salėje vis daugiau žmonių įsigilino į tą temą. Turime to rezultatą, kad visi komitetai pritarė projektui“, – Eltai kalbėjo I. Pakarklytė, kartu pripažindama, kad Partnerystės projekto reikės laukti gerokai ilgiau.

„Labai norėtųsi, kad su dekriminalizacija per rugsėjį išsispręstų klausimai, o Partnerystės bus pateikimas, tai užtruks visą rudens sesiją tikriausiai“, – teigė ji.

Tikina, kad Laisvės frakcija įgijo patirties

Nors I. Pakarklytė sutiko, kad dviejų Laisvės partijos prioritetų nepavyko įgyvendinti taip greitai, kaip buvo tikėtasi iš pradžių, tačiau politikė tikina, kad jų noras siekti savo tikslų niekur nedingo, o per dvi Seimo sesijas jiems esą pavyko įgyti ir daugiau reikalingos parlamentinio darbo patirties.

„Klausimų yra ir daugiau, bet norisi šiuos du išspręsti. Energija niekur nedingo. Įsitikinome, kad esminiai pokyčiai užtrunka daugiau laiko tam, kad įtikintume, diskusijoms, kitų šalių patirčių pristatymui. Nemanau, kad entuziazmo sumažėjo, bet prie entuziazmo atsirado šiek tiek patirties“, – įsitikinusi parlamentarė.

Visgi, kaip teigia Laisvės frakcijos seniūnė, ją labiausiai nustebino ne tai, kiek laiko ir pastangų reikalauja vieno ar kito projekto įgyvendinimas, bet tai, kad kai kurių politinių jėgų parlamentarai, jos teigimu, ne visada palaiko partijos, su kuria apskritai pateko į Seimą, rinkimų programoje įrašytas nuostatas. Ji pirmiausiai akcentavo būtent koalicijos partnerius LRLS ir opozicinius socialdemokratus, kurių programose buvo deklaruota parama lyčiai neutralios Partnerystės įstatymui.

„Nustebino tai, kaip skirtingai partijos ir Seimo nariai vadovaujasi savo programinėmis nuostatomis. Man atrodo, kad jeigu įsirašei į programą, turi savo partijos rinkimų programoje pasakęs, kad tos pačios lyties partnerystę palaikome ir tokį projektą teiksime, tai kai pusė frakcijos narių nepalaiko – yra keista. Šis neatitikimas tarp rinkiminių pažadų, partijų programų ir Seimo narių balsavimų, tai aš sakyčiau, mane asmeniškai labiausiai nustebino. Čia konkrečiai socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis šiuo atveju“, – parlamento kolegų balsavimais stebėjosi pirmą kadenciją Seime dirbanti I. Pakarklytė.

A. Sysas: dalis socialdemokratų buvo paveikti įvairių maršų

Visgi I. Pakarklytės pastabas dėl programinių nuostatų nesilaikymo atmeta pats asmeniškai už Partnerystės projektą balsavęs A. Sysas. Pasak jo, Laisvės frakcija nesusilaukė dalies socialdemokratų parlamentarų paramos šiuo klausimu, nes iniciatoriai esą pasirinko netinkamą laiką tokio klausimo kėlimui.

„Dėl Partnerystės dalis mūsiškių buvo paveikti įvairių maršų, kurie tuo metu vyko Lietuvoje, tai galiu tik taip komentuoti. Matyt, ne pati protingiausia situacija siūlyti tokius įstatymus“, – Eltai sakė A. Sysas.

Parlamentaras nemano, kad tokio klausimo kėlimas visuomet susilauktų tokių audringų reakcijų ir jo pateikimui niekada taip ir neatsirastų tinkamo laiko. Jis pažymėjo, kad 2004 – 2016 m. Seime dirbusios socialdemokratės Marijos Aušrinės Pavilionienės teiktas Partnerystės projektas sugebėjo įveikti ir pateikimo stadiją.

„Buvo laikų, kai aštresni įstatymai pasiekdavo net svarstymo stadiją. Kai M. A. Povilionienė teikė Partnerystės įstatymą, tai jis buvo žymiai liberalesnis nei šitas, kuris priderintas prie konservatorių partijos. Čia nuo aplinkybių irgi daug kas priklauso, ne tik tai bravūra, kad tiesiog aš pateiksiu“, – tvirtino LSDP frakcijos seniūnas.

Parlamentaras sutiko, kad pirmą kadenciją Seime esančios Laisvės partijos politikų entuziazmą lemia tai, kad jie dar nėra įgiję pakankamai politinės patirties. Tai, A. Syso vertinimu, lėmė ne tik nesėkmingą balsavimą dėl Partnerystės, bet ir tam tikrų parengtų įstatymų atsiėmimą. Jis pats teigė anksčiau parėmęs ne vieną „laisviečių“ teikiamą projektą savo parašu, tačiau jie socialdemokrato paremtus projektus nuspręsdavo atsiimti esą net nepasitarus su juos pasirašiusiais politikais. Tai, pasak A. Syso, taip pat sumažino jo norą bendradarbiauti su šia politine jėga.

„Jeigu gerai stebėjote sesiją, tai aš ne vieną jų idėją ir pasirašiau. Deja, jie su manimi nesitardavo, kai atsiimdavo juos, tai labai keistai atrodė. Aš juos įspėjau, kad jeigu jie taip elgsis, tai aš paprasčiausiai nedėsiu parašų po jų teikiamais projektais“, – kalbėjo socialdemokratas, kartu patikslindamas, kad tokį „laisviečių“ elgesį sukėlė jų nepatyrimas ir noras skubiai pasiekti rezultatą.

„Tai yra patirties neturėjimas. Dažniausiai jauni, greiti ir įsiutę mėgsta daryti greitai, atrodo, ir politikoje taip galima, bet politikoje neišeina taip daryti“, – įsitikinęs LSDP frakcijos seniūnas.

Galima turėti „pilnas kišenes“ entuziazmo, bet norint pasiekti tikslus – reikia balsų

Ne ką mažesnį socialdemokrato pasipiktinimą sukėlė ir birželio pabaigoje vykęs balsavimas dėl Konstitucijos pataisų pateikimo, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. A. Sysas tikina, kad tiek valdančiosios, tiek opozicinės frakcijos buvo susitarusios pateikimo stadijoje pritarti dviem atskiriems projektams – Seimo pirmininkės siūlomoms pataisoms ir LSDP frakcijos parengtam projektui, tačiau valdantieji politikai, įskaitant Laisvės frakciją, socdemo teigimu, nesilaikė susitarimo. Toks veiksmas, pasak A. Syso, dar labiau sumažino galimybes bendradarbiauti ateityje.

„Po jų demaršo dėl tiesioginių merų rinkimų tai mes tikrai pyktelėjome, nes buvo džentelmeniškas sutarimas. Visi seniūnai buvo susirinkę pas Seimo pirmininkę. Sutarėme, kad paleidžiam abudu projektus po pateikimo, o po to pozicija vieningai prameta mus pro bortelį iš laivelio. Taip nesielgiama“, – tikino parlamentaras.

Socialdemokrato dėl potencialios galimybės lengviau susikalbėti ateityje neįtikino ir I. Pakarklytės išsakyta mintis, kad Laisvės partijos entuziazmas nei kiek nesumažėjo, tačiau jie įgijo patirties. LSDP frakcijos seniūnas įsitikinęs, kad entuziazmo galima neprarasti ir per 25 darbo Seime metus, tačiau tuo pačiu reikia išmokti užsitikrinti paramą įvairių politinių jėgų gretose.

„Patikėkite, mano entuziazmas nedingo 25 metus dėl progresinių mokesčių, to entuziazmo galima turėti pilnas kišenes, bet kas iš to, reikia turėti ir balsų, kurie nulemtų idėjų įgyvendinimą“, – savo darbo patirtimi Seime su „laisviečiais“ dalinosi A. Sysas.

E. Gentvilas: Laisvės partija buvo informuota apie balsavimą dėl Partnerystės, jiems tai neturėjo būti staigmena

Tuo metu E. Gentvilui nuostabą sukėlė tai, kad I. Pakarklytė pati stebėjosi dėl to, kaip dėl Partnerystės projekto balsavo trys jo neparėmę LRLS frakcijos nariai. Politikas pažymėjo, kad būtent dėl šių žmonių, jo teigimu, dabar Laisvės partijai priklausantys asmenys ir nusprendė palikti Liberalų sąjūdį ir steigti naują politinę jėgą.

„Aš stebiuosi, kad Laisvės partija stebisi. Juk jie išėjo iš mūsų, įkūrė kitą partiją dėl to, kad norėjo, jog visi galvotų taip, kaip jie galvoja. Pas mus visada buvo skirtingai galvojančių žmonių ir niekam tai nebuvo staigmena. Tai štai dabar Laisvės partijai, kurie galimai dėl tų žmonių ir išėjo, dabar jiems yra staigmena“, – Eltai teigė E. Gentvilas, kartu pažymėdamas, kad jis Partnerystės projektą inicijavusį Tomą Vytautą Raskevičių pačioje rengimo pradžioje esą informavo apie tai, kad šio įstatymo dalis LRLS narių greičiausiai nepalaikys.

„Būkime sąžiningi iki galo. Jie seniai buvo informuoti, kad trys ar keturi mūsų frakcijos nariai nebalsuos. Tai buvo pasakyta pradedant kurti Partnerystės įstatymą vasario ar kovo mėnesį, o dabar jiems liepos mėnesį tai kelia nusistebėjimą“, – atkirto parlamentaras.

E. Gentvilas taip pat pabrėžė, kad dalis Laisvės frakcijos parlamentarų puikiai pažinojo LRLS politikus, kurie nepalaikė šio įstatymo, todėl jiems toks balsavimas neturėjo būti staigmena.

„Mes ir viešumoje ir Laisvės frakcijai sakėme nuo pat pradžių, kad tikrai nebus vieningo mūsų frakcijos narių balsavimo. Tai dabar jie, pažinodami tuos žmones (ypač tie, kurie seniau yra buvę mūsų partijoje, tai ir Pakarklytė, Armonaitė, Mitalas, juk tuos žmones jie asmeniškai pažįsta), žinojo, kad jie nebalsuos“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Tikina, kad LRLS nėra komunistų partija: pas mus yra nuomonių įvairovė

Visgi E. Gentvilas sutiko, kad ir jam pačiam kartais norėtųsi, jog visi jo frakcijos nariai vieningai balsuotų už partijos deklaruotų programinių tikslų įgyvendinimą.

„Retas atvejis, kad yra frakcija, kurioje visi labai vieningi. Turiu omenyje Laisvės frakciją. Nežinau, ar čia dėl to, kad jie tik pradedantys politinę karjerą ir partija pradedanti, o daugumoje kitų partijų, kurios nėra diktatūrinės, visada yra nuomonių įvairovė. Tokia nuomonių įvairovė yra ir pas mus. Man kartais norėtųsi, kad vieningiau balsuotume, bet gal mano kolegos norėtų, kad aš balsuočiau, kaip jie balsuoja“, – tikino liberalas.

Jis sutiko ir su I. Pakarklytės mintimi, kad politikams derėtų laikytis tos politinės jėgos, su kuria jie ir patenka į Seimą, rinkiminės programos. Visgi E. Gentvilas kartu priminė, kad pačios Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė paliko LRLS, su kuriuo ir pradėjo savo politinę karjerą, pirmai kadencijai buvo išrinkta į Seimą. Todėl liberalas tvirtina, kad „laisviečiams“ nereikėtų stebėtis, jog politikai ne visą laiką besąlygiškai paremia savo partiją.

„Kolegė Aušrinė Armonaitė 2016 m. išrinkta su Liberalų sąjūdžiu ir išėjo iš jo. Aš labai norėčiau, kad visi laikytųsi taip, kaip atėjo per rinkimų kampaniją, bet paskui kai kurie neatsilaiko arba net ir išeina iš partijos ir sukuria kitą partiją. Tai čia naujiena? Man tai jokia naujiena, gal Pakarklytė, jauna politikė, taip maksimalistiškai žiūri, tai aš irgi norėčiau, kad taip būtų, bet, deja, taip niekada nebūna“, – Laisvės partijai apie jų pačių susikūrimo istoriją priminė E. Gentvilas, kartu pažymėdamas, jog nei vienas iš trijų už Partnerystės įstatymą nebalsavusių Liberalų sąjūdžio parlamentarų, rinkimų kampanijos metu už jį taip pat aktyviai neagitavo.

„Nei Varkalys, nei Baublys, nei Pranckietis turbūt neagitavo rinkimų kampanijos metu už Partnerystę. Visada buvo ir bus taip, kad dalis partijos rinkimų programos nuostatų netinka vienam ar kitam politikui. Tai nežinau, ar čia reikia politikos abėcėlę mokintis, ar čia kaip visi komunistų partijoje Turkmėnijoje? Ne Turkmėnija ir ne komunistų, o demokratinės partijos“, – įsitikinęs E. Gentvilas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (164)