Kaip jau skelbta, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją dėl neteisėtos migracijos valstybės mastu. Šios ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Stebėdami pastarųjų dienų situaciją, priėmėme sprendimą siūlyti Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją dėl neteisėtos migracijos. Toks žingsnis reikalingas dėl teisinio reglamentavimo, kad galėtume sparčiau vykdyti procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus. Taip pat tokiu atveju galima bus naudoti Vyriausybės rezervo lėšas. Be to šis sprendimas padės lengviau užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Per posėdį ministrė pabrėžė, kad situacija nėra tokia, kad būtų didžiuliai didžiuliai iššūkiai, kurių nepavyktų suvaldyti.
„Tiesiog mums labai svarbu turėti tokią teisinę sistemą ir instrumentus (techninius ir logistinius įrankius, kad galėtume operatyviai priimti reikiamus sprendimus pagal kylančius iššūkius“, – sakė A. Bilotaitė.
Ieškos sprendimų Turkijoje ir Irake
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paaiškino, kad jo vadovaujama institucija irgi siūlo sprendinius, kad problema būtų sprendžiama ne tik lokaliai, bet ir ten, kur ji prasideda.
„Kai kurie kanalai dabar mums yra uždaryti. Su Lukašenka pasikalbėti niekam nepavyksta be jo geriausio draugo Vladimiro. Tas kanalas yra uždaras. Tačiau mes turime kanalus atvirus tose valstybėse, iš kurių pabėgėliai pasirenka atvažiuoti pas mus. Tai – pirmiausia iš Irako“, – pasakojo G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pasakojo, kad yra įvykęs susitikimas su Irako užsienio reikalų ministru.
„Išdėstėme jam situaciją, išklausėme jo nuomonę, aptarėme galimybę keistis duomenimis apie žmones, kurie sėda į lėktuvus, skrenda į Minską. Taip pat sutarėme, kad bus mūsų delegacija priimta Bagdade“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras sakė, kad artimiausiu metu turėtų būti gauti patvirtinimai dėl datų.
„Ir drauge turbūt su Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos ir galbūt kitų institucijų atstovais (planuojame) vykti tenais. Galbūt galėtų būti pasiekti susitarimai, kaip mes su Iraku sprendžiame šią problemą drauge“, – informavo G. Landsbergis.
Pasak ministro, taip pat buvo susitikimas su jo kolega iš Turkijos.
„Kadangi didelė dalis, bent jau taip turime įsivaizdavimą, arba per Stambulo oro uostą, arba iš pačios Turkijos kaip iš paleidžiančios valstybės. Kalbėjome apie biometrinių duomenų keitimąsi, galimybę bendradarbiauti, dalintis patirtimi. Jie yra pasiruošę atvažiuoti čia į Lietuvą, priimti mus Ankaroje, ir taip pat ieškoti sprendimų“, – sakė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie pabėgėlius, kurie apgaule, žadant, kad bus privežti prie Vokietijos sienos, atsidūrė Lietuvoje, ministras pabrėžė, kad deja nemaža dalis tų žmonių turės palikti mūsų šalį, ir grįžti atgal į namus.
Ministrė pirmininkė informavo, kad šis klausimas buvo kalbėta ir su Lietuvoje viešėjusia Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
„Apie tai kalbėjome, manau, kad dar turėsime progos aptarti modalumus. Pirmininkė tą išgirdo, ir manau, kad su supratimu įvertino, kad ne tik dvišalis mūsų kalbėjimas yra vertingas, bet yra vertingas ir ES institucijų kalbėjimas su tomis pačiomis Vyriausybėmis, nes ten jau atsiranda platesnė paletė argumentų“, – sakė I. Šimonytė.
šią parą sien1 kirto dar 150 nelegalių migrantų
Šią parą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės kirto dar 150 neteisėtų migrantų.
Daugelis iš 150 neteisėtų migrantų jau pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT duomenimis, neteisėtos migracijos srautas, palyginti su 2020 m., jau dabar išaugęs vienuolika kartų, iki šiandienos įskaitytinai sulaikyti 822 neteisėti migrantai. Pernai Lietuvos pasienyje buvo sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72. Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 481. Taip pat sulaikyti 57 Irano, 51 Sirijos, 46 Baltarusijos, 28 Rusijos, 13 Gvinėjos, 12 Turkijos, 10 Šri Lankos bei kitų valstybių piliečiai ar jais prisistatę asmenys. Ši pilietybių statistika tyrimų metu, kai bus tiksliai nustatyta pastarąją parą sulaikytųjų pilietybė, gali kisti. Prognozuojama, kad ir toliau migracijos srautai didės.
Pasieniečiai, pasitelkę sraigtasparnį, atidžiai stebi situaciją, ar nėra Baltarusijos pusėje susibūrusių didelių migrantų grupių.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirta papildomų techninių išteklių. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pareigūnai.
