Apie neteisėtų migrantų krizę pirmadienį buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
„Deja, kai kurie iš jų nemoka rašyti – susiduriame su tuo. Net savo gimtąja kalba“, – laidoje sakė A. Kislovas.
Pabradėje įsikūrusio Užsieniečių registravimo centro viršininkas teigė, kad didžioji dalis apgyvendintų užsieniečių yra vieniši vyrai, tačiau jų gretose yra nėščių moterų, pažeidžiamų asmenų.
„Stebima tendencija, kad arba visi grupėje turi dokumentus, pasus, arba niekas neturi. Motyvai, kur tie dokumentai, yra labai įvairūs – kai kurie sako, kad išsiuntė į Vokietiją, kai kurie pamiršo ir paliko mašinoje, kuri gabeno iki sienos, kai kuriems neva einant per pelkę paskendo dokumentai visai grupei“, – pasakojo A. Kislovas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad šie asmenys sąmoningai pasirenka keliauti be dokumentų – paprašius prieglobsčio, kiekvienas prašymas yra atliekamas individualiai.
„Tai yra Migracijos departamento darbo baras, jų kompetencija. Yra vertinama, renka informacija, yra atitinkamos pažymos apie padėtį tam tikroje šalyje“, – teigė pareigūnas.
A. Kislovas taip pat sakė, kad dalis neteisėtų migrantų nurodo, jog jų šalyje prie juos vykdomas politinis ar jėgos struktūrų persekiojimas, yra didelė nesantaika šeimoje arba seksualinė orientacija neatitinka bendrų valstybės nuostatų.
„Žiūrint statistiką, (…) vidutiniškai praėjusiais metais prieglobsčio prašytojas išbūdavo 90 dienų centre – tai yra maždaug tas vidutinis, standartinis procedūros laikas, per kurį išnagrinėjamas prieglobsčio prašymas bendra tvarka. Nelegalus arba neteisėtas migrantas išbūdavo apie 40-45 dienas“, – pažymėjo Užsieniečių registravimo centro vadovas.
Jei prašymas vykdomas skubos tvarka, pasak A. Kislovo, sprendimas priimamas per trumpą laikotarpį – kelias savaites.
„Absoliučiai daugumai užsieniečių, keliaujančių per Baltarusiją į Europą, pateikusių prieglobsčio prašymus, procedūros yra skubos tvarka. Skirtumas nuo įprasto procedūros yra tuo, kad ji trumpesnė ir kartu su sprendimu nesuteikti atitinkamo statuso, priimamas sprendimas išsiųsti į kilmės šalį. Kadangi gyvename teisinėje valstybėje, yra numatyta galimybė kiekvieną sprendimą skųsti, (…) tai natūralu ir, be abejo, dažniausiai jie pasinaudoja ta galimybe“, – taip pat teigė pareigūnas.
Išryškėja tarpkultūriniai skirtumai
A. Kislovo teigimu, centras, apgyvendindamas neteisėtus migrantus, atsižvelgia į įvairiausius aspektus.
„Yra tam tikrų žmonių, kurie tikrai negali sugyventi kartu dėl tam tikrų tarpkultūrinių skirtumų – jei mes apgyvendinsime vietoje, bus labai didelė trintis, konfliktas ir tai tikrai negerai atsispindės bendram emociniam fonui ne vien tik žmonių, kurie gyvena centre, bet ir tų pačių darbuotojų“, – pastebėjo jis.
Atskirai yra apgyvendinamos šeimos, moterys ir vyrai, pažeidžiami asmenys. Vis dėlto, anot A. Kislovo, emocinis fonas centre nėra puikus.
„Jis yra patenkinamas, yra tam tikrų niuansų – po kaitros atėjo lietus, šiek tiek atšalo orai, jiems naktys jau šaltos, kai 16-17 laipsnių. Tai tam tikras išbandymas: jeigu 25, o naktį 22 laipsniai mums yra tropinė naktis, jiems yra įprasta naktis. Šiuo metu jiems jau pasidarė šalčiau ir yra šioks toks nepasitenkinimas orų pasikeitimu“, – pasakojo pareigūnas.
Neteisėti migrantai taip pat nėra patenkinti tuo, kad didelė dalis jų yra sulaikoma – tada jie keliauja į atitinkamą korpusą, kur negali laisvai judėti po visą centrą.
„Tai kiekvienam žmogui iššaukia natūralias emocijas, nepasitenkinimą. Mes stebime tą situaciją, šiai dienai yra papildomai sustiprinta apsauga – papildomai dirba septyni žmonės apsaugos centre. Esame pasiruošę bet kokiems įvykiams ir kaip jie galėtų išsirutulioti. Tai gali būti įvairios protesto formos, nebūtinai turto niokojimas arba bandymas pasistumdyti su administracija – tai gali būti masinė bado akcija arba masinio suicido imitacija. Tokios situacijos žinomos iš kitų kolegų“, – pažymėjo A. Kislovas.
Migracijos departamento atstovė paaiškino procedūras
Savo ruožtu Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja Liucija Voišnis paaiškino, kad, asmeniui paprašius prieglobsčio, departamentas atlieka tokių žmonių apklausas, renka informaciją.
„Yra kelio prieglobsčio formos – viena yra pabėgėlio statusas. Jis suteikiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas jaučia pagrįstą baimę būti persekiojamas savo kilmės valstybėje ir antroji, papildomos apsaugos forma : pavyzdžiui, dėl žmogaus teisių pažeidimų gali būti suteiktas toks prieglobstis arba dėl karo veiksmų kilmės valstybėje.
Kai suteikiamas pabėgėlio statusas, tokiam asmeniui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, o jeigu suteikiama papildoma apsauga, išduodamas leidimas gyventi laikinai, dažniausiai dviem metams“, – paaiškino L. Voišnis.
Jos teigimu, per pirmąjį šių metų ketvirtį iš 116 prašymų prieglobstis suteiktas 24 žmonėms, neigiami sprendimai pasiekė 39 neteisėtus migrantus. Kitiems procedūros toliau vyksta arba jie pasišalina iš šalies.
Priėmus sprendimą grąžinti asmenį į kilmės šalį, deportacija gali būti savanoriška arba priverstinė.
„Savanoriško grąžinimo mes neprižiūrime, tiesiog žinome, kurią dieną ir kada jis kerta sieną bei išvyksta, o priverstinis grąžinimas dažniausiai yra su palyda – toks asmuo lydimas iki jo valstybės“, – pridūrė L. Voišnis.
