Ketvirtadienį viena kavinė sostinės centre duris atvėrė po 8 mėnesius trukusio karantino. Nuolatinis klientas Dainius atskubėjo pietauti, vos tik sulaukęs žinutės apie kavinės atidarymą.

„Džiaugiamės, galų gale vėl skaniai pietausime, pajusime tą malonumą gyvenimo ir vėl galėsime tikrais miestelėnais“, – LNK žinioms sakė vilnietis Dainius.

8 mėnesius be klientų gyvenę kavinės darbuotojai vertėsi iš valstybės paramos, kuri buvo nedaug mažesnė nei jų algos iki karantino. Tad dirbti per karantiną, anot kavinės vadovės Marijos, tiesiog neapsimokėjo.

„Tiesiog pabijojome, kad nesurinksime klientų, šalia keletas kavinių dirbo. Ir mes tiesiog būtume neišsilaikę, nes labai daug elektros išsinaudoja, daug labai vandens“, – LNK teigė UAB „Taumartis“ vadovė Marija Misiūnienė.

Jau pirmųjų po atidarymo pietų metu Marijos kavinėje darėsi ankšta, o tai senamiesčio kavinių patalpos buvo pustuštės. Daugiau klientų valgė lauke. Ir ne visi dėl vasariško oro, kai kurie nežinojo, kad viduje galimybių paso nebereikia.

LNK vilniečiai sakė, kad iki galo nežino, kokiomis taisyklėmis gali gyventi po karantino.

„Aš net nežinojau, kad baigėsi karantinas“, – LNK teigė vienas vilnietis.

Kad nereikia kavinėse Galimybių paso patys verslininkai sako sužinoję išvakarėse. O ar gali klientams atvėsus paduoti pledą nežino iki šiol.

Restoranų tinklo direktorius sako, kad verslo suvaržymai buvo neproporcingi, o karantinas vienas ilgiausių Europoje.

„Džiaugiamės, kad baigiasi karantinas, bet greičiausiai su mūsų vakcinacijos tempais čia bus tik atokvėpis. Nes tas virusas niekur neišnyko, o mes kaip visą laiką neišnaudojame to laikotarpio pasiruošti artėjančiai bangai“, – teigė „Amber food“ direktorius Gediminas Balnis.

Verslininkas, pasibaigus karantinui, Vyriausybę ragina imtis paskatų, kad žmonės norėtų skiepytis.

„Galėtų būti, kad paskiepyti darbuotojai jau galėtų dirbti be kaukių. O nepaskiepyti – su kaukėmis“, – mintį siūlė jis.

Apsauginės veido kaukės lieka privalomos viešajame transporte, valstybinėse įstaigose, parduotuvėse, ar kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

„Man atrodo, kad riboja mano teises. Aš paskiepytas ir man vis reikia saugotis kažko? Tai arba skiepas „neskiepas“, arba ribojimai „neribojimai“, – taip žurnalistams sakė vienas vilnietis.

Sumaištis pasibaigus karantinui ne tik restoranų, bet ir renginių organizavimo versle.

„Buvo labai aišku, kad tiesiog negalime daryti renginių. Dabar yra taip, kad skirtingi renginiai turi skirtingus reglamentavimus. Yra laukas, vidus, kažkokia forma Galimybių pasas dar galioja“, – LNK teigė Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petrikis.

Nuo šiol Galimybių paso reikės tik vaikų neformaliam ugdymui, ligoninių lankymui ir tuose renginiuose, kuriuose stovima.

Jei renginyje sėdima ir salėje užpildyta iki 75 procentų vietų, Galimybių paso nereikia.

„Jeigu renginys yra, tarkime, koncertas Filharmonijoje, sėdi ir tikėtina nešoka ant kėdžių, tokiu atveju, tokiam renginiui Galimybių paso nereikia. O jeigu tai yra didelis koncertas, kur žmonės būriuojasi, kol kas ten Galimybių paso vis dar reikia “, – LNK aiškino ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės patarėjas Karolis Žemaitis.

Negana to, bilietai renginių metu turi būti parduodami internetu.

„Maži organizatoriai, kurie nedirba su didžiaisiais bilietų pardavimo platintojais, neturi tokių galimybių, gal negali sau leisti to, manau, kad tai neveiks“, – savo poziciją dėstė Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas V. Petrikis.

Nekomerciniuose renginiuose dalyviai turi būti registruojami, bet Vyriausybė ketvirtadienį padarė išimtį – leido iš anksto neregistruoti dalyvių renginiuose atvirose erdvėse, jeigu jie trunka ne ilgiau nei 2 valandas. Tad liepos 6–osios dienos renginiuose registracijos nebereikia.

Nuo liepos nelieka subsidijų labiausiai nukentėjusioms įmonėms ir turgavietės mokesčio kompensacijos. Nebus mokama 260 eurų parama dirbantiems savarankiškai. Liepą bus paskutinė išmoka už birželį. Tiek esantiems prastovose, tiek grįžusiems darbuotojams subsidijos sieks 100 procentų darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 578 eurai iki mokesčių.