Karantinas Lietuvoje baigėsi liepos 1 dieną, tačiau liko ekstremali situacija, o su ja ir dauguma dar likusių viruso kontrolės priemonių.

„Norėčiau pasakyti, kad daug atlaisvinimų jau buvo įvesta, jie ir toliau tęsiami, tačiau nereikėtų pamiršti, kad užbaigus karantiną virusas niekur nedingo, ir liks tam tikri infekcijų kontrolės reikalavimai. Tai bus rekomendacijos ir dėl tų pačių kaukių – dėvėti jas viduje, viešosiose vietose, transporte, vidaus prekybos vietose“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Vyriausybės vadovės patarėja ragino gyventojų nepamiršti, kad pats virusas niekur nedingo, „ bet kuriuo momentu situacija gali pablogėti, jeigu visiškai atsipalaiduosime, ir jokių infekcijų kontrolės priemonių nebesilaikysime“.

Virusas mutuoja

Laidoje dalyvavęs užkrečiamų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas nebuvo linkęs kalbėti apie grįžimą prie karantino, tačiau jis sutiko, kad yra akivaizdi rizika, kad virusas labai sparčiai mutuoja.

„Tas vyksta ypač tuose kraštuose, kur žmonės labai tankiai gyvena, kur labai greitai virusas peršoka iš vieno žmogaus kitam, ir, jeigu sutinka imunosupresinį žmogų (sakykime Pietų Afrikoje pavojus yra dėl to, kad ten 19 proc. žmonių yra ŽIV infekuotų arba sergančių AIDS), tada virusui gali susidaryti ypač palankios sąlygos mutuoti“, – dėstė S. Čaplinskas.

Pasak profesoriaus, šiai dienai ypač didelį susirūpinimą kelia Delta atmaina, kur iki galo nėra aišku, kiek efektyvūs yra skiepai.

„Taip, jie apsaugo, bet ko gero jie apsaugo mažiau nuo šitos atmainos negu nuo kitų atmainų. Iš vienos pusės, yra naujų viruso atmainų įvežimo pavojus. Iš kitos pusės, yra pavojus, kad virusas gali mutuoti ir čia, jeigu nebūsime įgiję stipraus imuniteto, jeigu ne iki galo būsime pasiskiepiję, turėsime kažkokį imunodeficitą, ir jeigu nesustabdysime vietinio plitimo kelio, kai vėl ateis peršalimo ligų sezonas“, – vardijo S. Čaplinskas.

Vyksta diskusijos dėl kriterijų

Premjerės patarėja teigė, kad šiuo metu nėra įmanoma atsakyti į klausimą, kiek ilgai galėsime gyventi be karantino. Vyriausybė šią savaitę nusprendė dėl konkrečių kriterijų apsispręsti per dvi savaites.

Pasak Ž. Gudlevičienės yra diskutuojama, kokiam atvejų skaičiui, teigiamų testų procentui, pandemijos plitimui pagreičiui esant vėl būtų grįžtama prie karantino režimo.

„Pagal tai bus sudėliotas algoritmas, kada reikėtų skelbti karantiną. Vyksta diskusijos, ar tai bus visoje Lietuvoje, ar problemos bus sprendžiamos vietiniais, tam tikrų savivaldybių izoliavimais“, – teigė Ž. Gudlevičienė.

Premjerės nuomone, australiškas arba Naujosios Zelandijos modelis, kai vos pradėjus fiksuoti naujų atvejų kilimą iš karto imamasi labai griežtų viešojo gyvenimo ribojimo priemonių, bet jos trunka neilgai, Lietuvai netinka.

„Kol kas tendencija išlieka, kad elgsena bus panaši. Tik turbūt ne visoje Lietuvoje bus skelbiamas karantinas, o atskiromis savivaldybėmis. Mūsų patirtis parodė, kad ko gero neįmanoma Lietuvoje labai griežta vienos savivaldybės izoliacija, kadangi vis tiek vyksta judėjimas. Tada Australijos modelį yra labai sudėtinga pritaikyti“, – svarstė Ž. Gudlevičienė.

Nemano, kad reikės karantino šalies mastu

Su tuo sutiko ir profesorius S. Čaplinskas.

„Aš nuosekliai sakau, kad reikia mokytis iš kitų šalių, mokytis iš viruso, bet negalima parašiutuoti patirties iš vienos šalies į kitą. Australija arba Naujoji Zelandija yra salos, ten yra visai kita situacija. Tikrai mums tas netinka“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Specialistas priminė, kad nuo pat pradžių buvo kalbama, kad karantinas arba totalus uždarymas buvo reikalingas dėl dviejų dalykų.

„Vienas – išlošti laiko, kad būtų galima sužinoti daugiau apie infekciją. Tą jau padarėme. Antra, kad neįvyktų sveikatos sistemos kolapsas. (…) Reikia dėti pagrindines pastangas, kad būtų atsakyta į klausimus abejojantiems, ar skiepytis, arba atidėliojantiems. Jau nebeturėtų būti tokios situacijos, kad mūsų sveikatos sistema neatlaikytų didesnio ligonių antplūdžio rudenį. Jo tikrai neturi būti tokio didelio kaip iki tol“, – sakė S. Čaplinskas.

Profesorius į ateitį žiūri optimistiškai.

„Mano galva, apie karantiną sekantį sezoną iš viso neturėtų būti kalbos. Kitas klausimas, kaip ir užsiminė Ž. Gudlevičienė, kad tam tikros lokalios priemonės tam tikram laikotarpiui, tai yra labiau sustiprintos ribojimo priemonės, ko gero bus neišvengiamos“, – sakė S. Čaplinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (370)