„Tie, kas pasiskiepijo „Astra Zeneca“, jie net bus išlošę. Jau aišku, kad, jei revakcinacija bus mRNR tipo vakcina, tai bus hibridinio imuniteto efektas. Jis bus dar stipresnis, negu skiepijantis ta pačia vakcina.

„Astra Zeneca“ atveju yra tas pats vektorius, tai reiškia, kad į antrą skiepą jau žmogaus organizmas gali reaguoti ir į vektorių, o ne tik į jo nešamą žinią. Kai bus kita vakcina, tos problemos išvengsime, ir gausime dar stipresnį imuninį atsaką“, – laidoje „Delfi Tema“ kalbėjo S. Čaplinskas.

Bėda, kad Lietuvoje kol kas neleidžiama miksuoti vakcinų. Pagal dabar galiojančią tvarką, pasirinkus vakciną ir toliau yra skiepijama tokia pačia vakcina.

Tačiau premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė neatmetė, kad ateityje ši tvarka gali keistis.

„Kai atsiranda naujų duomenų, tuomet keičiami teisės aktai“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Vyriausybės vadovės patarėja teigė, kad ir jiems patarinėjantys ekspertai kalba apie tą patį, ką ir profesorius, kad tokiu būdu gali būti įgaunamas platesnio spektro imunitetas.

„Šitos diskusijos ne abejotinai vyks, ir reikalingi sprendimai bus priimti“, – patikino Ž. Gudlevičienė.

Pasirinkimo galimybės plačios

Profesorius S. Čaplinskas pasidžiaugė, kad apskritai, renkantis, kuo skiepytis nuo kovido, jau galima rinktis iš pilnos skiepų paletes. Tarkime žmonėms, kurie turi specifinių kraujo krešumo problemų, pasak specialisto, galbūt nevertėtų rinktos „Astra Zenecos“, bet yra ir mRNR vakcinos.

„Tokių žmonių (…) yra nedaug, paprastai tie žmonės žino, kad jie turi tas problemas“, – sakė S. Čaplinskas.

Pasak profesoriaus, yra saugu skiepytis visiems žmonėms, kurie tuo metu neturi kažkokių ypatingų ligų, kurie neturi pakilusios temperatūros, kurių chroninė liga nėra paūmėjimo stadijoje.

„Tam tikrais atvejais žmonėms, turintiems didelę alergiją galimiems vakcinos komponentams, reikėtų pasitarti su gydytoju“, – sakė S. Čaplinskas.

Specialisto įsitikinimu, problema dėl nesiskiepijimo yra susijusi su tuo, kad žmogus, dar būdamas sveikas, turi priimti sprendimą save apsaugoti.

„Kai reikia vartoti vaistus, kai žmogus serga, tai jis neabejoja, jis supranta, kad jam reikia vartoti vaistus. Sveikam žmogui, kad vartotų medikamentą, šiuo atveju vakciną, reikia, kad jis suprastų, kodėl to reikia. Reikia, kad suprastų, kad ta rizika, kad jis gali patirti nemalonių pojūčių dėl skiepo, anaiptol nepriklysta rizikai susirgti liga ir galimoms jos pasekmėms“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Pasak jo, ypač svarbu, kad skiepytųsi silpnesnės sveikatos žmonės.

„Tai – ir senjorai, ir bet kokio amžiaus žmonės, turintys įvairių chroninių ligų. Jau aišku, kad ir nėščioms moterims svarbu skiepytis. Tiems žmonėms, kuriems atrodo, kad jiems skiepai gali būti pavojingi, atvirkščiai, gaunasi taip, kad jiems jie yra ypatingai reikalingi“, – sakė S. Čaplinskas.

Svarbus stiprus imunitetas

Profesorius aiškino, kad, plintant naujoms atmainoms, yra svarbus ne tik apskritai turėti antikūnų prieš koronavirusą, bet ir tai, kad jų skaičius būtų pakankamas. Tai yra vienas iš argumentų, kodėl reikėtų pasiskiepyti pilnai, tai yra dviem dozėmis.

Vis dėl to, pasak pašnekovo, nėra taip paprasta pasakyti, koks turėtų būti antikūnų titras, kad žmogus galėtų jaustis saugus.

„Suprantu, kad mes visi norėtume žinoti kaip Kelių eismo taisyklėse, kad tarkime gyvenvietėje galima važiuoti tik tokiu greičiu, daugiau jau bus nebesaugu. Čia taip nėra. Aišku yra viena, kad, jeigu antikūnų titras tris kartus viršija nulinę ribą, jau laikoma, kad jis yra susiformavęs.

Bet tai nereiškia, kad jo užteks apsaugai, jeigu susidursime su pakankamai dideliu kiekiu viruso. Tai yra, jeigu gausime infekcinę viruso dozę“, – aiškino S. Čaplinskas.

Specialistas teigė, kad, kalbant apie įvairias kovido atmainas, ta infekcijos dozė yra labai skirtinga.

„Delta ir Delta plius atmainoms ji yra daug mažesnė, galbūt net šešis kartus mažiau reikia viruso negu Vuhano atmainos, kad žmogus galėtų užsikrėsti“, – sakė S. Čaplinskas.

Pasak profesoriaus, ar užsikrėsime, priklausys ir nuo mūsų imuninės būklės.

„Pavyzdžiui, jeigu turėsime pakankamai daug antikūnų, bet mūsų kvėpavimo takai bus pažeisti kito viruso, (galime užsikrėsti). Taigi vieno recepto pasakyti, kad nuo tokio skaičiaus jau esi pilnai saugus, negalima ir nebus galima. Suprantama, kad kuo aukštesnis antikūnų titras, tuo didesnis antikūnų potencialas apsaugoti nuo viruso jam dar neįsiskverbus į ląsteles, dar nesusargdinus žmogaus“, – aiškino S. Čaplinskas.

Ląstelinis imunitetas išlieka ilgiau

Gera žinia, pasak profesoriaus, kad veikia ne tik antikūnai, bet ir ląstelinis imunitetas.

„Panašu, kad jis išlieka daug ilgiau. Jis išliks turbūt ilgiau negu vieną sezoną, galbūt kelis sezonus, galbūt net dar ilgiau. Bet, kiek, pas kurį žmogų jo yra, šiandieną mokslas pasakyti negali“, – sakė S. Čaplinskas.

Pasak profesoriaus, išvada yra paprasta: reikia rūpintis tiek savo bendru imunitetu, tai yra bendra sveikata, tiek specifiniu imunitetu.

„Ir, aišku, stengtis be reikalo nerizikuoti, nekontaktuoti be apsaugos priemonių . Uždarose patalpose, kur buriuojasi daug žmonių, su kuriais negyvename, viešajame transporte, kelionėse, būtinai reikia laikytis atstumų ir dėvėti medicinines (o ne medvilnines) kaukes arba respiratorius“, – sakė S. Čaplinskas.

Dar neaišku, kada skiepysimės trečią kartą

Pasak premjerės patarėjos, kol kas dar neaišku, kada reikės skiepytis nuo kovido pakartotinai.

„Gaunama vis naujų duomenų, kiek laiko tas imunitetas išsilaiko. Buvo manoma, kad jis išsilaiko tik pusę metų po skiepo arba persirgus COVID-19. Dabar jau turime ir daugiau duomenų, kad imunitetas išsilaiko ir devynis, ir dvylika mėnesių. Kol kas aiškių rekomendacijų ES nėra, kada bus revakcinacija“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Tikimasi, kad rekomendacijos dėl revakcinacijos bus parengtos per vasarą.

„Yra rekomenduojama tik turėti vakcinų dozių atsargas, kad vėl pradėjus plisti kovidui, jau kylant kitai bangai, būtų galima suskiepyti pirmiausia rizikos grupių asmenis, ir asmenis, kurie dirba padidintos rizikos zonose (medikai, mokytojai, kurie jau buvo gavę pirmą vakcinaciją)“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Siekiant, kad daugiau žmonių pereitų ir pirmąjį vakcinacijos kursą, pasak premjerės patarėjos, perdėliojama komunikacijos strategija, taip pat planuojama sudaryti daugiau galimybių žmonėms spontaniškai pasirinkti skiepytis.

„Matome, kad žmonės mieliau renkasi vakcinuotis tą dieną atstovint eilėje, o ne registruojantis iš anksto. Yra stiprinama tokia galimybė, važinėjant su Nacionalinio kraujo centro palapinėmis iš miesto į miestą“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (489)