Žengė dar vieną žingsnį
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas „Info dienoje“ teigė, jog V. Putinas žengė dar vieną žingsnį ir laukia Vakarų reakcijos.
„Kaip visą laiką, reikia žiūrėti, kas buvo bjauriausia pasakyta, kas dar labiau indikuoja Rusijos agresyvią politiką, valdant V. Putinui. Vienas iš tokių pareiškimų yra tai, kad dabar Rusija pati gali nuspręsti, ar NATO šalys gali reaguoti, jeigu pavyzdžiui Rusija paskandintų Britanijos ar kitos NATO šalies karinį laivą. Galbūt net būtų aukų, ar atakuotas karinis objektas.
Iki šiol tokių minčių nebuvo, nes galvojome, jog NATO stiprus. Bet V. Putinas žengia dar toliau vieną žingsnį, testuodamas vandenis – ar bus kažkokia reakcija į žodžius, jog galėjo nuskandinti tą laivą, bet pasaulinio karo nebus, nes Rusijos tokios galingos pulti nesiryš“, – laidoje kalbėjo A. Medalinskas.
„Kalbu apie pasvarstymą už NATO valstybes, ar jos atsakys, jeigu Rusija, kol kas hipotetiškai klausimas iškeltas, net ir nuskandintų karinį laivą“, – laidoje teigė politologas.
Jis priminė, jog tokių pareiškimų net ir Šaltojo karo metais nebūdavo.
Politologas laidoje teigė, jog laukia Vakarų reakcijos ir į teiginius apie Ukrainą.
„Norėčiau sulaukti Vakarų reakcijos ir į dar vieną pareiškimą – jog ukrainiečių tautos nėra. Ir kad V. Putinas rašys kažkokią knygą, kurioje tai paaiškins. Tai pats geriausias istorinis analogas yra Adolfas Hitleris, kuris 1937–1938 metais aiškino, kad jokios austrų tautos nėra, tik vokiečių. (…) Mano manymu, kai kurie ženklai yra vis labiau nerimastingi V. Putino leksikoje.
Ir tikrai labai stengiuosi kai kurių įtakingų Vakarų valstybių reakcija, kurie net ir tokioje retorikos atmosferoje kalba apie tai, kad gal reikia užmegzti dialogą su V. Putinu“, – „Info dienoje“ kalbėjo A. Medalinskas ir priminė praėjusią savaitę Vokietijos ir Prancūzijos iškeltą iniciatyvą.
MRU politologas teigė, kad Vakarų nereagavimas į tokią V. Putino retoriką, skatina jį vis ją didinti.
„O tai, kad nesibaigia tik retorika parodė įvykiai Kryme, Azovo jūroje, vėliau – Donbasas. O ketvirtas žingsnis, kuris sutapo su V. Putino kalba – Sergejaus Lavrovo vizitas į Turkiją ir bandymas pajungti ją Rusijos valiai Juodojoje jūroje“, – esminius įvykius vardijo MRU politologas A. Medalinskas.
Propagandos mašina veikia
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto lektorius Mantas Martišius teigė, jog toks formatas yra ilgaamžis ir daromas parodyti du svarbiausius dalykus tautai.
„Pirmas, kad jis laiko ranką ant pulso, žino, kas vyksta, gaudosi situacijoje, gali atsakyti į klausimus. O kitas dalykas – jis padeda parodyti, jog prezidentas yra žmogiškas, nėra kažkur labai toli užsidaręs, net eiliniai žmonės gali užduoti klausimus. Bet kai tu valdai visą žiniasklaidą – klausimai suderinti, vaizdas parinktas, tai yra labai geras dalykas autoritariniam lyderiui įsipiršti ir įsiteikti savo žmonėms“, – laidoje teigė VU Komunikacijos fakulteto lektorius M. Martišius.
Jis teigė, kad praktiškai visas šis renginys yra surežisuotas.
Anot M. Martišiaus visi klausimai galėtų būti skirstomi į tris dalis – užsienio politiką, vidaus politiką ir minkštuosius klausimus, kurie parodo, kad šalies vadovas žmogiškas.
„V. Putinas žino, kad tai yra jam palanki aikštelė. Ir netgi jis pats užsikirstų, jis bus minimizuotas“, – aiškino ekspertas.
M. Martišius tikino, jog šis teletiltas vis dar veikia kaip „propagandos mašina“.
