„Pagrindinis tikslas yra aptarti rudens sesijos žmogaus teisių klausimų darbotvarkę. Vienas iš tokių ryškesnių tos darbotvarkės aspektų yra šiuo metu tobulinamas Partnerystės įstatymo projektas. Tai susitikimu tiesiog siekiame derinti pozicijas. Tai nėra kažkoks ypatingas susitikimas. Šiuo metu siekiame Partnerystės įstatymo projektą suderinti su įvairiomis suinteresuotomis valstybės institucijomis“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.
Laisvės frakcijos parlamentaras pažymėjo, kad prezidentas esą jau seniau yra išsakęs paramą dėl kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykių reglamentavimo poreikio, todėl Partnerystės klausimu daugiausiai bus diskutuojama dėl konkrečių įstatymo nuostatų, kurios reikalauja tolesnio pozicijų suderinimo.
„Prezidentas yra išreiškęs poreikį sureguliuoti nesusituokusių, bendrai gyvenančių asmenų santykius ir mes to susitikimo metu galbūt aptarsime ir konkrečias nuostatas, klausimus, dėl kurių poziciją reikėtų paderinti“, – mano ŽTK pirmininkas.
T. V. Raskevičius teigė, kad, be partnerystės, taip pat ketinama aptarti iš Baltarusijos į Lietuvą patenkančių migrantų humanitarinių poreikių bei neįgaliųjų teisių užtikrinimo klausimus.
„Tikiuosi, kad bus progos paliesti ir migrantų bazinių humanitarinių poreikių užtikrinimo klausimus. Taip pat Prezidentūra aktyviai įsitraukia į žmonių, turinčių skirtingą galią, teisių aptarimą ir problematikos iškėlimą, tai norėtume sužinoti, kaip Žmogaus teisių komitetas ar Laisvės frakcija galėtų būti naudingi šioje srityje“, – kalbėjo parlamentaras.
Dar vienas klausimas, kurį tikisi su Prezidentūros komanda aptarti ŽTK pirmininkas – tai Gitano Nausėdos inicijuotos Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisos. Šalies vadovas siūlo, kad naujai priimami įstatymai turėtų būti įvertinami įtakos aplinkai aspektu, o Laisvės frakcija esą siūlo į naujų įstatymų vertinimus įtraukti ir žmogaus teisių aspektą.
„Taip pat Prezidentūra yra pateikusi Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą Seime, kuriuo siūlo įstatymų projektams aplinkosaugos srityje vykdyti taip pat tam tikrą specifinį vertinimą. Mes turime idėją šitą projektą svarstymo stadijoje papildyti ir įstatymų projektų vertinimą žmogaus teisių aspektu“, – teigė T. V. Raskevičius.
G. Nausėda susilaukė kritikos dėl paramos Vengrijai
ELTA primena, kad praėjusią Europos Vadovų Taryboje dalyvavęs prezidentas G. Nausėda atsisakė paremti ES lyderių pareiškimą, kuriuo būtų pasmerktas kontraversiškai vertinamas Vengrijoje priimtas įstatymas, draudžiantis nepilnamečiams suteikti prieigą prie informacijos LGBTQ tema.
„Stigmatizuojant LGBTQ žmones, pažeidžiama jų pagrindinė teisė į orumą, kurią apibrėžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir tarptautinės teisės įstatymai“, – teigiama pareiškime.
Tačiau Lietuvos prezidentas parašo po šiuo pareikšimu nepadėjo. Pasak jo, ne laiškais yra sprendžiamos problemos.
„Iš tikrųjų šiandien Lietuvoje nesame sureguliavę vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų ir tikiuosi, kad padarysime tą rudenį, apsvarstę visus aspektus, argumentus, gerbdami mūsų Konstituciją ir kitus įstatymus ir tą padarysime kaip suvereni valstybė. Niekas neturi nurodinėti mums ar teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šitų žmonių teisės būtų užtikrintos, nes esame demokratinė valstybė“, – praėjusį ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
