„Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė sako, kad turime saugoti savo laisvę, o ne galvoti, kaip žmones priversti.
„Turbūt mes visi, kai diskutuojame apie privalomus skiepus, žinome, kad būtų labai patogu kažkam pasakyti, jog skiepas yra privalomas, ir nereikia dirbti, įkalbinėti žmogaus, bet pamirštame kitą dalyką – o kas bus? Ką darysime, jeigu žmonės atsisakys? Gaudysime ir surištus atvesime? Žiūrėkite, mes gyvename sąmoningoje visuomenėje.
Mes gyvename visuomenėje, kuri supranta, kodėl yra svarbu sveikata ir jeigu yra dalis žmonių, kurie to nesupranta, tai mums visų pirma reikia pagalvoti apie save ir ko mes nepadarėme šviesdami žmones ir paaiškindami skiepų naudą, o ne priversdami juos tai daryti. Privalomumas sukelia atmetimo reakciją, ir mes tikrai nenorime sukurti atmetimo reakcijos, nenorime grįžti į priverstinio darbo, skiepo ar bet ko priverstinio valstybę, mes visi norime mėgautis savo laisve, norime būti patys laisvi ir nenorime, kad kiti būtų nelaisvi“, – sako viceministrė.
Anot pašnekovės, ji pasisako už švietimą, o ne už prievartą. Nors, kaip žinia, padidėjus skiepijimosi apimtims, situacija tik gerėtų.
„Tai sukurtų kitų problemų. Kartais mes nesusimąstome apie žmogaus suvokimo, apsisprendimo laisvę, edukaciją. Aš pasakysiu labai paprastą pavyzdį, kuris man vis tiek yra labiausiai užstrigęs. Mes Visagine turėjome labai mažus skiepijimo tempus, ten kai siuntėme Nacionalinio kraujo centro palapinę, labai bijojo visi, nes galvojome, ką darysime su ta Nacionalino kraujo centro palapine, bet jai sekėsi puikiai ir vakcinavimo tempai ten tada buvo puikūs. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad jeigu palapinė yra patogioje žmonėms vietoje, ten yra specialistai, kurie gali paaiškinti. Galų gale, jie mato savo kaimyną ir pažįstamą, kuris stovi eilėje ar prie tos palapinės, tai žmonės apsisprendžia skiepytis. Aš venareikšmiškai esu švietimo šalininkė, bet ne privertimo“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė.
Usonis: skiepijimasis – visuomenės sprendimas
Profesorius Vytautas Usonis sako, kad skiepai – visuomenės apsisprendimas, o medikai jau padarė viską, ką galėjo padaryti.
„Medicininiu požiūriu tai būtų efektyvu, bet mes kalbame apie poveikį visuomenėje. Aš dažnai kartoju, kad skiepijimo modelio pasirinkimas yra ne medikų, bet visuomenės sprendimas. Medikai savo darbą atliko. Mokslinio tyrimo dėka yra išaiškinti infekcijos ypatumai, jos plitimas, yra sukurta vakcina. Kitaip sakant, visuomenėje turime rimtą problemą – koronavirusą. Mes turime įrankį tai problemai valdyti. Čia jau yra nebe medikų, o visuomenės klausimas, kodėl mes to įrankio naudoti nenorime.
Galbūt ne per prievartą, bet per atsakomybę, viceministrė labai gražiai paminėjo laisvę – laisvė mums didžiulė vertybė, bet iš tiesų laisvė yra tik tada, kai yra šalia atsakomybės, o čia jau visuomenės pasirinkimas. Galime pavardinti daug šalių, kur skiepijimai yra privalomi, pavyzdžiui, vaikams vakcinos, bet lygiai taip pat yra šalių, kur skiepijimas nėra privalomas, bet skiepijimosi apimtys yra devyniasdešimt aštuoni ir daugiau procentų, pavyzdžiui, Suomija“, – sako V. Usonis.
Į biurus – tik pasiskiepijus
Profesorius Kęstutis Petrikonis tuo tarpu sako, kad turime subręsti kutūriškai ir socialiai, kad suvoktume, jog turime skiepytis.
„Aš esu subalansuoto požiūrio šalininkas. Aš pritariu ir viceministrei, ir Usoniui kai kuriais atsakymais. Mes turime subręsti ir kultūriškai, ir socialiai, ir visaip kitaip, kad mes priimtume sprendimą ir visi pasiskiepytume.
Jeigu mes nepasiskiepijame, čia yra pats blogiausias scenarijus, mes nueisime į karantiną ir tada yra sprendimas, kurį kai kurios šalys panaudojo jau nuo kovo mėnesio, kad atidaro verslus, įmones tik tada, jeigu šimtas procentų darbuotojų yra pasiskiepiję.
Tada sprendimas yra jau atidaryti. Jeigu mes tokį sprendimą būtume priėmę Lietuvoje, kad atidarome įstaigas, jeigu darbuotojai šimtu procentų pasiskiepiję, tada nereikėtų ginčytis dėl atstumų. Tiesiog būtų higienos pase toks reikalavimas ir jis visiškai nepažeistų žmogaus teisių“, – sako K. Petrikonis.
Delfi primena, kad jau rašėme, jog Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, kad dabar visomis išgalėmis reikia stengtis, kad žmonės skiepytųsi ir neatmeta galimybės, kad kai kurių profesijų atstovams gali tekti tai daryti privalomai.
Pasak jo, privaloma vakcinacija ir savanoriška vakcinacija viena kitai neprieštarauja. „Jeigu savanoriškai galite pasiekti 90 proc. visuomenės, kad ji vakcinuotųsi, tuomet gerai. Jeigu negalite, o epidemiologinė situacija lieka grėsminga, kodėl turite laikyti visą visuomenę grėsmėje, kai yra galimybė privalomai nustatyti sąlygas kada, kur ir kaip vakcinuotis. Kas čia prieštarauja vienas kitam?
Kokios čia žmogaus teisės pažeidžiamos? Tie, kurie apie tai šaukia, rodo savo visišką neišmanymą. Europos Žmogaus teisių teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, kad jeigu iškyla epidemiologinė grėsmė žmonių sveikatai ir kadangi žmogus gyvena visuomenėje, o ne kaip Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje, tai reikia naudoti tai, kas leistų apsaugoti žmonių sveikatą.“
Pašnekovas tikino, kad tiek savanoriškas, tiek privalomas vakcinavimai jau visą amžių yra vykdomi ir ši praktika per tiek laiko yra patikrinta.
