Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė mano, kad prezidentas, pasirinkdamas pasirašyti patikslintą 2021 m. valstybės biudžetą, pasielgė racionaliai.
„Dėl to, kad mes kalbame ne apie ateinančių metų biudžetą. Mes kalbame apie patikslintą biudžetą. Iš kitos pusės, jis pasinaudojo proga išsakyti ir kritiką. Tai yra visai racionalus sprendimas nekaišioti pagalių į ratus, bet išsakyti savo poziciją, kuri manau, kad bus aktuali ne tik dėl šito jau patikslinto biudžeto, bet ta pozicija bus aktuali ir kalbant apie biudžetą 2022 metams“, – komentavo R. Urbonaitė.
Politologės vertinimu, priešingas sprendimas, patikslinto biudžeto vetavimas, būtų sukėlęs nemažai chaoso.
„O laikas eina, ir jo lieka nedaug net ir iki metų pabaigos. (…) Aš tai vertinu kaip racionalų, apgalvotą sprendimą, kuris ir prezidentą nepadaro tik kaip patvirtinantį viską, ką Seimas duoda. Prezidentas išsako kritiką, net, iš kitos pusės, prezidentas ir nesukuria tokios situacijos, kuri ir valdančiuosius įvarytų į kampą, ir sujauktų situaciją, nes mes kalbame apie tai, kas yra aktualu čia ir dabar, o nekalbame apie tai, kas bus aktualu tarkime 2022 metams“, – teigė R. Urbonaitė.
Politologė pastebėjo, kad priimdamas sprendimą prezidentas paliko galbūt esančius asmeninius aspektus, kurie susiję apskritai su santykiais ypač su konservatorių frakcija.
„Tai yra geras pavyzdys, kaip galima keisti toną, ir kad tam tikras racionalumas, politinė logika ir, galų gale, valstybė ir valstybės interesas kaip bendras vardiklis gali mūsų politikoje būti.
Mes matome ir daugiau tokių žingsnių. Galų gale, Tomas Vytautas Raskevičius taip pat turėtų susitikti su prezidento komanda. Manau, kad, kaip ten bebūtų, reikia pripažinti, kad turime grįžti į normalias diskusijų erdves. Turime kalbėti apie politikų priimamus sprendimus, kaip racionalius sprendimus, kur svarbiausias dalykas yra valstybės interesas. Politikai kartais rodo, kad taip gali padaryti, ir mums čia belieka pasidžiaugti“, – sakė R. Urbonaitė.
Abi puses ragina ieškoti kompromisų
Politologės nuomone, kartu su sprendimu išsakyta kritika yra natūralus dalykas.
„Būtų keista, jeigu prezidentas būtų tiesiog pasirašęs ir neišsakęs kritikos. Mes jau girdėjome signalus, kad tarkime ir susitikime su A. Sysu, ir su kitais opozicijos žmonėmis, jis sakė, kad „galima ir geriau“. Natūralu, kad, jeigu išėjo į viešumą tokia informacija, tai prezidentas ir turėjo kažkokią kritiką išsakyti“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės nuomone, „jeigu konservatoriai ir apskritai valdantieji tokio prezidento žingsnio nesugebės įvertinti, vadinasi jie turi problemų“.
„Manau, kad čia dabar abi pusės turėtų galvoti, kaip ieškoti kompromisų. Galų gale, yra ir kiti klausimai. Nemaža dalis klausimų reikalauja skirtingų institucijų sutelkimo ir kalbėjimosi.
Jeigu matysime, kad tai nebus įvertinta, arba vis tiek į tai bus pažiūrėta kreivai, beliks tik apgailestauti, nes, kaip bebūtų, politikoje reikia ieškoti kompromisų. Žinoma, yra situacijų, kur kompromisus labai sunku surasti. Tai yra taip pat suprantama“, – svarstė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, politikoje ir konfliktai yra suprantami, dėl to, kad interesai yra skirtingi.
„Bet blogiausia, kai kartais matai, kad konfliktas tarsi tampa tikslu savaime. Jeigu pavyks dabar šiek tiek atsitraukti ir net vasaros politinį tarpsezonį išnaudoti įtampų sumažinimui ir paieškojimui bendrų klausimų, kur tikrai galima sutelkti pajėgas, tai bus tik į naudą apskritai visai politinei mūsų situacijai“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės nuomone, nėra išmintinga dirbtinai aštrinti konfliktą, matant ir tai, kiek pati visuomenė yra susijautrinusi.
„Tuo labiau, kad rudenį turbūt pasitiksime vėl su tikėtina išaugusiais kovido užsikrėtimais, ir čia vėl reikės mūsų sutelktumo – ir visuomenės, ir politikų. Taigi matyt yra geras laikas paieškoti ir bendrų taškų“, – sakė R. Urbonaitė.
Džiaugiasi, kad nepasirinko priešingai
MRU docentas, politologas Virgis Valentinavičius Delfi irgi sakė besidžiaugiantis, kad parašą G. Nausėda ant patikslinto šių metų biudžeto, visgi, padėjo.
„Manau, kad blaivus protas nugalėjo. G. Nausėda tiesiog pabijojo pasekmių. Nes biudžeto vetavimas, kai dabar baigiasi Seimo sesija ir turint galvoje biudžeto svarbą, būtų jau visiškai atviras karas. Tas tiesiog nebuvo padaryta“, – sakė V. Valentinavičius.
Politikos užkulisiuose buvo kalbama, jog galimybė nepasirašyti patikslinto biudžeto buvo.
„Bet buvo susilaikyta. Manau, kad prezidentas G. Nausėda nusprendė, jog konfliktas yra pakankamai stiprus, viskas jam gerai klojasi, tai tam kartui labiau aštrinti jo neapsimoka“, – savo vertinimą pateikė MRU politologas V. Valentinavičius.
Nemano, kad tai konflikto pabaiga
Tačiau tai toli gražu dar nėra konflikto pabaiga.
„Su tuo konfliktu mes gyvensime iki pat kitų Seimo rinkimų. Ką Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen šiandien ir pasakė – išryškėjo vertybines takoskyros. Labai aišku, kad prezidentas ima kursą į rytus žmogaus teisių ir vertybių prasme, kad jis vienareikšmiškai palaiko tą naują Garliavą Vingio parke ir ultrakonservatyvų požiūrį į žmogaus ir mažumų teises. G. Nausėda savo noru tapo Lietuvos davatka Nr.1“, – Delfi sakė pašnekovas.
Jis teigė, jog šį „titulą“ šalies vadovas atėmė iš Valdemaro Tomaševskio, visai netoli ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Labai aiškiai formuojasi tokia koalicija, kuri vienaip ar kitaip kariaus ir konfliktuos su dabartiniais valdančiaisiais. (…) Ir šis konfliktas toliau rusens“, – kalbėjo politologas V. Valentinavičius.
Įžvelgė ir dar vieną ateities problemą
MRU politologas V. Valentinavičius užsiminė ir apie dar vieną svarbų konflikto elementą – valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) klibinimą.
„Drąsinami vadinamieji Tėvynės sąjungos talibai pasisakyti dagiškai, taip jis faktiškai skaldo ir pačią partiją. O tos aplinkybės, jog partijos lyderis Gabrielius Landsbergis neturi laiko normaliai pirmininkauti ir dirbti su partija, užtikrinti jos vienybę. Tai G. Nausėdos padrąsinimų poveikis ypač gerai matosi“, – situaciją komentavo jis.
Politologas teigė, kad šiuo metu itin dažnai viešojoje erdvėje ir Seime matomi Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė–Abramikienė ir Paulius Saudargas.
„Šitie žmonės girdimi labiau nei partijos dauguma. Atitinkamai G. Nausėdos laikysenos poveikis yra pakankamai juntamas. Pati Tėvynės sąjunga turi prisiimti atsakomybę, kad leidžia taip prezidentui bujoti, pati silpdama. Aš visada galvojau, kad pagrindinis šitos valdančiosios daugumos ir Tėvynės sąjungos koziris yra I. Šimonytė, ji yra jų vėliava, darbas suktis turi apie tai. Ar mes tai matome? Matome, kad I. Šimonytė valdantiesiems yra labiau problema, nei palaikymas jai. Tėvynės sąjungos prasme pirmininkas atsako, kad jis nesugebėjo partijos surikiuoti taip, jog premjerė būtų parodyta pačioje palankiausioje šviesoje“, – problemą įvardijo V. Valentinavičius.
Paklaustas, ar valdančioji dauguma ir Tėvynės sąjunga turės su nerimu laukti žinių apie kiekvieną dokumentą, ant kurio parašą turi padėti šalies vadovas G. Nausėda, politologas sakė, kad kol kas ne. Tačiau trajektorija keliauja ta linkme.
„Kol yra skaičiai, kol Tėvynės sąjunga dar gali mobilizuoti balsavimus Seime ir juos laimėti, tai drebėti tarytum yra anksti. Bet žiūrint toliau, kai tas skaldymo darbas stiprės, talibai vis labiau kels galvas ir jų balsas stiprės, tai apskritai gali prieiti iki partijos skilimo. Tai tada kiekvienas balsavimas bus problema. Ir turint galvoje, kad G. Nausėda niekada nepadės šiai valdančiai daugumai, tada jau galima drebėti. Dabar dar anksti, bet trajektorija, kuri eina Tėvynės sąjungai ir liberalams yra labai nepalanki“, – Delfi teigė MRU politologas V. Valentinavičius.
Pasirašė biudžetą, bet išsakė kritikos
Kaip jau skelbta prezidentas G. Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo patikslintą 2021 m. valstybės biudžetą, pranešė prezidentūra. Kaip buvo aiškinta, pasirašydamas biudžeto pakeitimus Prezidentas pažymėjo, kad Seimo valdančioji koalicija nepasinaudojo proga pristabdyti pandemijos metu augančios pajamų nelygybės tarp dirbančių Lietuvos žmonių.
„Biudžeto korekcija dabar yra būtina, nes turime skirti didesnes lėšas sienos su Baltarusija apsaugai stiprinti ir krašto gynybai.
Todėl nusprendžiau pasirašyti šį patikslintą biudžetą. Tačiau socialinės neteisybės mažinimo atidėliojimas rudeniui kompromituoja valdančiosios koalicijos įsipareigojimą kurti valstybę, kurioje visi jaustųsi vertinami ir svarbūs“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovo vertinimu, pozityvu tai, kad pakeistame valstybės biudžete suplanuotas viešųjų finansų deficitas sudaro 6,9 proc. BVP – mažiau, palyginti su pirminiu patikslinto biudžeto projektu, pateiktu gegužę, ir mažiau, nei tvirtinant biudžetą praėjusių metų pabaigoje.
Prezidentas vertina teigiamai, kad į pakeistą biudžetą įtrauktos pirmosios Europos Vadovų Taryboje suderėtos ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo investicijos – 149 mln. eurų, kuriomis bus pradėta Lietuvos žalioji ir skaitmeninė transformacija link aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos.
Tačiau prezidentas kritikuoja tai, kad patikslintame biudžete pandemijos suvaldymui Vyriausybės rezervas padidintas daugiau nei du kartus ir sudaro 927 mln. eurų.
„Pandemijos grėsmė atslūgo, bet neišnyko, dėl to kova su virusu tęsis ir antrąjį šių metų pusmetį. Vis dėlto tokio masto lėšų planavimas Vyriausybės rezerve, bet ne ministerijų asignavimuose neatitinka gerosios biudžeto valdysenos praktikos, nes jau turime pakankamai duomenų apie epidemiologinę situaciją ir ekonominę padėtį valstybėje. Žemesniais teisės aktais skirstydama beveik 1 mlrd. eurų Vyriausybė privalės už kiekvieną jų atsiskaityti mokesčių mokėtojams“, – pabrėžė prezidentas.
Šalies vadovo vertinimu, pozityvu tai, kad valstybės biudžete papildomos lėšos skirtos universalioms vienišo žmogaus išmokoms mokėti, neįgaliųjų įdarbinimo priemonėms.
