Paprašius apibūdinti bendrą šios sesijos vaizdą, Seimo pirmininkė tikino, kad svarbių sprendimų per šią sesiją išties būta labai nemažai.
„Aš manyčiau, kad ši sesija buvo tvarkymosi sesija, po truputį pereinanti į kūrybinę stadiją. Iš pradžių, žinoma, paveldėjome sudėtingą pandeminę situaciją, pradžioje per parą buvo fiksuojami keli tūkstančiai susirgimų, o šiandien turime mažiau nei keturiasdešimt. Tikrai situacija gerėjo, reikėjo priimti daug sprendimų. Seime vienas svarbiausių buvo biudžeto patikslinimas, kur didelis dėmesys yra skiriamas ir pandemijos pasekmių suvaldymui, taip pat socialinėje srityje nemažai sprendimų. Kalbant apie trajektoriją į ateitį, sprendimai, susiję su aplinkosauga, su žaliuoju kursu ir draudimų perteklinių panaikinimu. Per šią sesiją buvo daug svarbių sprendimų“, – sako pašnekovė.
Tikisi, kad rudenį surinks trūkstamus balsus
Tiesa, valdžia sulaukė nemažai kritikos dėl kai kurių klausimų, kurie, anot dalies visuomenės, nėra aktualūs didžiajai daliai žmonių, pavyzdžiui, partnerystės ar narkotikų dekriminalizavimo klausimas.
„Aš manyčiau, kad žmogaus teisių sritis ir visas klausimų blokas yra tikrai labai svarbus šiai valdančiajai daugumai, tačiau tikrai atmetu priekaištus, kad tai yra keisti klausimai. Partnerystė yra projektas, kuris tikrai yra įsisenėjęs ir kurį reikėtų kuo greičiau priimti Seime, gaila, kad to nepavyko padaryti, bet rudenį vėl grįšime prie Partnerystės įstatymo, tikiuosi, kad ir vasarą tęsis diskusijos ir dėl smurto artimoje aplinkoje, kas, deja, Lietuvoje vis dar yra didelė problema ir rudenį taip pat turėsime darbotvarkėje asmenvardžių klausimą ir daugelį kitų plačiąja prasme žmogaus teisių klausimų, nes tai yra vienas iš svarbiausių įsipareigojimų valdančiosios daugumos“, – tikina Seimo pirmininkė.
Paklausus, kas turėtų būti kitaip rudenį, kad klausimams būtų pritarta, pašnekovė tikino, kad ateityje tikisi, kad pavyks rasti trūkstamus balsus.
„Lyginant su 2017 metais, pavyzdžiui, kai buvau viena iš rengėjų ir teikiau panašų projektą, balsų buvo gerokai daugiau, ir manau, kad padiskutavę dėl vienos ar kitos nuostatos, mes galime rasti tuos trūkstamus balsus. Manau, kad grįžus rudenį turėsime šiek tiek didesnį palaikymą“, – sako pašnekovė.
Sureagavo į kritiką
Laidoje taip pat pasiteirauta apie didžiausias pasibaigusios sesijos klaidas.
„Aš kažkokių ypatingų klaidų neišskirčiau. Manau, kad dėjome daug pastangų, kad bendravimas su opozicija būtų sklandus ir opozicijos darbotvarkėse, Seimo darbotvarkėse opozicijos projektų buvo tikrai nemažai. Mes, skirtingai nuo prėjusios kadencijos valdančiųjų, laikomės nuomonės, kad geriems projektams opozicijos po pateikimo tikrai pritariame ir drauge dėl jų diskutuojame jau komitetuose. Toks konstruktyvus bendradarbiavimas su opozicija yra vienas iš šio Seimo pasiekimų“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, iš opozicijos dar buvo girdėti nemažai kritikos dėl projektų gausos.
„Aš manau, kad tai yra mums kaip komplimentas. Tai yra patvirtinimas, kad opozicijai suteikėme visas galimybes pasireikšti su savo iniciatyvomis, kita vertus, patvirtinimas, kad laikomės įsipareigojimų mažinti apsukas įstatymų kepimo ir štampavimo, kas nėra tapatu kokybiškam Seimo darbui“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Ruduo laukia itin darbingas
Paklausus, kokie yra esminiai projektai, kuriuos norėtų įgyvendinti rudens sesijoje, politikė įvardijo kelis.
„Jų yra labai daug. Visų pirma, pradėsiu nuo biudžeto. Tai yra esminis dalykas, žinoma, mokesčių sistemos peržiūra, mokestinė reforma, susitarimas dėl švietimo, žinoma, čia darbas vyksta ir su Vyriausybe, taip pat yra ir žmogaus teisių srities klausimai, kurių yra ne vienas, taip pat tiesioginių merų rinkimų įteisinimas. Pateikimą praėjome, o rudenį toliau eisime tuo keliu. Tam reikia pakeisti Konstituciją, manau, kad eisime į tolesnį etapą dėl Konstitucijos pakeitimo kandidatuojant į Parlamentą – svarstymo stadija yra praeita, laukia priėmimas, kuriam taip pat reikia devyniasdešimt keturių balsų. Klausimų tikrai yra labai daug“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausus, kaip sekasi bendrauti su prezidentu, pašnekovė tikino, jog tikisi, kad ateityje pavyks bendrauti ne laiškais, o tiesiogiai.
„Aš manau, kad akivaizdu, jog pastarosiomis savaitėmis, ypatingai išryškėjo tam tikros vertybinės skirtys. Tai nėra blogai. Dabar yra labai svarbu, kad kalbėjimasis tarp svarbių institucijų, ar tai būtų Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, vyktų ne laiškais, o tiesiogiai, kad išlaikytume bendravimo tiltus. Visos priemonės tam yra atviros“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
