Taip pat nustatyti 536 Alfa atmainos, pirmą kartą užfiksuotos Didžiojoje Britanijoje, vienas Gama atmainos, pirmą kartą užfiksuotos Brazilijoje, ir aštuoni B.1.620, Lietuvoje užfiksuotos Anykščiuose, atvejai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 514 ėminių, iš kurių 495 atvejai priklauso Alfa variantui, taip pat šioje laboratorijoje nustatyti aštuoni nauji B.1.620 viruso linijos atvejai, penki nauji Delta varianto ir vienas naujas Gama varianto atvejis.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorijoje ištirti 48 ėminiai, iš kurių 41 atvejis priklauso Alfa variantui. Taip pat šioje laboratorijoje nustatyti šeši nauji Delta varianto atvejai.

Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 14 tūkst. 81 ėminių sekoskaita ir aptikta 10 tūkst. 24 Alfa varianto, 13 Beta varianto, 258 B.1.620 varianto, 7 Gama varianto ir 23 Delta varianto viruso linijų atvejai.

Delta atmainos atvejai nustatyti šešiose apskrityse

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad, atlikus sekoskaitos tyrimus, Lietuvoje per pastarąsias dienas užfiksuota dar 17 iš Indijos kilusios Delta koronaviruso atmainos atvejų. Aštuoni nustatyti Vilniaus, penki Utenos, po vieną Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Iš viso šiuo metu Lietuvoje registruoti 23 šios atmainos, kurią Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra priskyrusi prie susirūpinimą keliančių atmainų, atvejai.

Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, šių atvejų epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje stebimas vidinis šios atmainos plitimas.

„Iki šiol fiksavome Delta atmainos atvejus, kurie buvo vertinami kaip įvežtiniai, tai yra – arba patys asmenys keliavo, arba užsikrėtė po kontakto su užsienyje buvusiais žmonėmis. Tuo metu, trys atvejai iš naujausių, kai nustatyta Delta atmaina, negali būti priskiriami prie įvežtinių, nes žmonės nurodo nesilankę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis“, – sako G. Aleksienė.

Tokie atvejai registruoti Vilniaus ir Utenos apskrityse.

Specialistai primena, kad vakcinos, kaip rodo naujausi moksliniai duomenys, apsaugo ir nuo koronaviruso atmainų, todėl ragina skiepytis tuos, kurie to dar nepadarė.

„Turime mokslinius duomenis, kurie rodo, kad vakcinos veikia ir prieš Delta atmainos atvejus. Pasiskiepijus dviem vakcinos dozėmis nuo simptomų esame apsaugoti apie 80 proc., o nuo sunkios ligos formos – apie 92-96 proc. Tai daugiau nei paskata skiepytis, ypač matant Delta atmainos kitose šalyse sukeltą efektą“, – sako gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė.

NVSC atkreipia dėmesį, kad, siekiant kuo labiau sumažinti rizikas, įvežtiniams COVID-19 ligos atvejams skiriamas ypatingas dėmesys – visi ėminiai, kai infekcija patvirtinama žmogui, grįžusiam ar atvykusiam iš užsienio, yra siunčiami sekoskaitos tyrimams.

Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 16 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Be to, Europos vaistų agentūrai leidus „Comirnaty“ vakcina nuo koronaviruso skiepyti 12–15 metų asmenis, šios amžiaus grupės vakcinacija vykdoma ir Lietuvoje. Registruoti vaikus skiepijimui gali tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Praėjusią parą pirmąją skiepo dozę nuo COVID-19 gavo 4151 žmogus, antrąją – 20 tūkst. 256, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.

Šalyje nuo COVID-19 iki šiol pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 235 tūkst. 439 žmonės, dviem – 979 tūkst. 640.

Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,5 proc. – 75-79 metų gyventojų, 70,7 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 69,2 proc. – 65-69 metų gyventojų.

55-64 metų grupėje paskiepytųjų yra 57,1 proc., 45-54 metų grupėje – 50,6 proc., 35-44 metų grupėje – 48,8 proc., 25-34 metų grupėje – 41,9 proc., 16-24 metų grupėje – 39,7 proc. gyventojų. 12-15 metų vaikų paskiepyta 7,2 proc.

Šie skaičiai per parą padidėjo apie 0,1-0,3 procentinio punkto.

Lietuvoje bent vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 44,2 proc. žmonių – 0,2 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 926 tūkst. 855 skiepų dozių, iš jų 2 mln. 473 tūkst. 575 yra pristatyta į vakcinavimo centrus. Čia sunaudotos 2 mln. 215 tūkst. 79 skiepų dozės.

Nepanaudotų vakcinos dozių kiekiai toliau auga ir šiuo metu siekia per 711,7 tūkst. Ankstesnę parą jų buvo 545,6 tūkst.

Praėjusią parą nustatyta 40 naujų COVID-19 atvejų, mirčių neužfiksuota, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.

Lietuva pagal sergamumo rodiklius įžengė į žaliąją zoną: naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, o teigiamų tyrimų dalis sudaro pusę procento.

Šalyje atlikti 5875 molekuliniai (PGR) ir 3905 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 769 žmonės.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 267 tūkst. 565 asmenys, statistiškai šiuo metu serga 770 žmonių.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4383 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8912 mirčių.

NVSC: per savaitę COVID-19 protrūkių sumažėjo beveik per pusę

Per savaitę COVID-19 protrūkių šalyje sumažėjo beveik per pusę, epidemiologai ir toliau fiksuoja koronavirusinės infekcijos protrūkių mažėjimą.

Kaip antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lyginant gegužės ir birželio mėnesių pabaigoje COVID-19 protrūkių žemėlapyje fiksuotas tendencijas, matyti, jog per mėnesį aktyvių protrūkių sumažėjo beveik 90-čia proc., t. y. nuo 386 gegužę iki 46 birželį.

Pasak NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, praėjusią savaitę epidemiologai ir toliau fiksuoja koronavirusinės infekcijos protrūkių kreivės lūžimą žemyn, o šias tendencijas lemia gyventojų vakcinacija.

„Tai, ką matome protrūkių kreivėje, džiugina. Praėjusią savaitę protrūkių mažėjimo tendencija ne tik išliko, bet ir stebimas svaresnis kreivės lūžimas, nei savaitėmis prieš tai, kai jis kas savaitę siekė apie 30 procentų. Reiškia, vakcinacijos daroma įtaka epidemiologinei situacijai yra itin reikšminga. Tai labai geras ir labai lauktas rezultatas, įrodantis, kad skiepydamiesi virusą galime įveikti“, – sakė D. Razmuvienė.

Ji paragino gyventojus toliau aktyviai skiepytis ir „kartu kurti sėkmės istoriją ir su ja, o ne su virusu pasitikti rudenį“.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje 60-čia proc. sumažėjo aktyvių protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose. Jų specialistai užfiksavo 12, kai savaitę prieš tai – 30. Taip pat per pusę mažiau protrūkių registruota maisto pramonės, baldų gamybos įmonėse, statybos ir logistikos bei transporto sektoriuose.

Tuo metu prekybos įmonėse, anot specialistų, praėjusią savaitę stebima 40-čia proc. mažiau aktyvių protrūkių, lyginant su 24-ąja metų savaite. Jų epidemiologai užfiksavo keturis, savaitę prieš tai – septynis.

Specialistų vertinimu, gamybos sektoriuje protrūkių kreivė praėjusią savaitę krito lėčiau, nei ankstesnę savaitę, t.y. per savaitę protrūkių įmonėse sumažėjo penktadaliu. Taip pat nebeliko aktyvių ligos protrūkių siuvimo įmonėse – pavasarį šios srities įmonėse jų buvo registruota per 20.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 46 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 88 protrūkiai. Birželio 7-13 dienomis buvo nustatyti 138 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, gegužės 31-birželio 6 dienomis – 212 protrūkių. Gegužės pabaigoje fiksuoti 331 protrūkis, gegužės 10-16 dienomis – 448 protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

NVSC primena, kad skiepytis „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcina gali asmenys nuo 12 metų, likusiomis vakcinomis leidžiama skiepyti visus pilnamečius.