Per paskutinįjį bylos posėdį N. Venckienė paprašė nutraukti jos bylą suėjus senačiai, o jeigu ji nebus nutraukta, išteisinti dėl visų pareikštų kaltinimų ir atmesti visus civilinius ieškinius, BNS pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.
Gegužę prokuroras N. Venckienei pasiūlė skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę ir pripažinti kalta dėl visų jai pateiktų kaltinimų – teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Tuo metu buvusi teisėja ir Seimo narė mano, kad kaltinama nepagrįstai, esą Laimutė Stankūnaitė ir policijos pareigūnai meluoja apie jiems padarytus sužalojimus, esą ji spyrė L. Stankūnaitei. Pasak N. Venckienės, vaizdo įrašai rodo ką kita.
Kaltinamoji teigė, kad vaiko ji niekada neatsisakė perduoti motinai L. Stankūnaitei, vaikas kategoriškai reiškė nenorą gyventi su biologine motina.
Per teismo posėdį kaltinamoji citavo įvairias konvencijas, Konstituciją. N. Venckienė sakė, kad ji buvo teisėja, turėjo imunitetą, be Seimo sutikimo niekas negalėjo patekti į jos gyvenamąsias patalpas, suvaržyti jos laisvę, stumdyti, traukti.
Kaltinamoji taip pat atkreipė dėmesį, kad jos negalima persekioti du kartus už tą patį – dėl teismo sprendimo nevykdymo 2012 metais ji jau sumokėjo baudą – beveik 28 tūkst. litų (daugiau nei 8 tūkst. eurų) dėl teismo sprendimo nevykdymo, o dabar vėl teisiama dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Anksčiau nukentėjusioji L. Stankūnaitė teismui pasakojo apie savo patyrimus ir išgyvenimus, kad jai trukdyta bendrauti su dukra, kad N. Venckienė ir jos aplinka darė viską, jog vaikas bijotų ir nekęstų savo mamos.
Jos teigimu, būtent dėl N. Venckienės veiksmų jos su dukra dabar priverstos gyventi ne savo šalyje, negalinčios susitikti su šeima ir artimaisiais, kartu praleisti švenčių, negalinčios keliauti, pasirinkti gyvenamosios vietos ir pan.
L. Stankūnaitė sakė mananti, kad N. Venckienė turi būti pripažinta kalta, priteista neturtinė žala – 50 tūkst. eurų dukrai ir 20 tūkst. eurų – jai pačiai.
Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.
Ji tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.
