Štai Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dėstytojas dr. Viktor Denisenko laidoje teigė, kad išvargusi ir susipriešinusi visuomenė yra puikus taikinys – sudėtinga tada atskirti tiesą nuo melo.
„Jeigu mes kalbame apie pojūčius, tai čia slidus dalykas. O kai mes kalbame apie kritinį mąstymą, tai tas kritinis mąstymas jis ir yra atskiriamas nuo emocijų. Kai mes kalbame apie informaciją, propagandą, kodėl šie reiškiniai išnaudoja emocijas arba siekia sukelti stiprias emocijas, vien dėl to, jog emocijos dominuoja ir gali užtemdyti protą. Ir žmogus tada vadovaujasi tik emocijomis ir nejaučia, kur yra tiesa, o kur – ne“, – laidoje „Atsijojame melą“ teigė V. Denisenko.
„Tenka konstatuoti, kad kai mes kalbame apie kritinį mąstymą, tai į pirmą vietą turi būti pastatomas šaltas protas, gebėjimas analizuoti informaciją, atskirti melą nuo tiesos, arba faktus nuo išgalvotų ar manipuliuojamų dalykų“, – kalbėjo VU dėstytojas.
Jis pritarė, kad pavargusi, įsiaudrinusi visuomenė yra puiki „dirva“ Kremliaus propagandai.
„Praktika ir stebėjimai rodo, kad Kremliaus propaganda, ne tik jų, bet propaganda iš esmės išnaudoja tam tikrus realius skaudulius, susiskaldymą, tam tikrus probleminius aspektus. (…) Žinoma, bando tuo manipuliuoti, smogti į skaudančią vietą, norėdama sukelti didesnį skausmą“, – laidoje kalbėjo.
Seimo narys, karo istorikas profesorius Valdas Rakutis pabrėžė, kad ne tik nuo kritinio mąstymo priklauso sugebėjimas atrinkti propagandinę informaciją, bet ir nuo turimų istorijos žinių.
„Ne tik viskas priklauso nuo žmonių kritinio mąstymo, bet ir nuo žinių. Jeigu žmogus turi paprastą, bet gana aiškią istorijos supratimo schemą, jau jam labai sunku yra kažką įpiršti, nes pagrindinius dalykus jis žino. Bet Lietuvoje mes neturime gerų žinių, tik fragmentus. Bet labai trūksta suvokimo savo praeities“, – Žinių radijo laidoje teigė V. Rakutis.
Jis teigė, jog istorines žinias „turime tik gabaliukais“ ir jos tarpusavyje „nesišneka“. Ir būtent į šias tuščias vietas ir taikosi propaganda.
„Gali pateikti, jei ne kokybiškai, tai kiekybiškai teisius argumentus. Ir tada žmogus pradeda abejoti tomis tiesomis, kurios jam turėtų būti visiškai aiškios. Ir jis tampa tada tos propagandos auka“, – kalbėjo karo istorikas.
Seimo narys V. Rakutis tikino, pats žodis „propaganda“ nėra blogas.
„Šiaip žodis propaganda nėra blogas. Tai yra tam tikrų idėjų pristatymas ir viešinimas. (…) Problema yra tada, kai propaganda yra skirta kažkokių savo tikslų sukūrime žmonėse. O ypatingai, kai skatinama elgtis iš esmės blogai, kai gėris su blogiu supainiojamas, kai naudojamas kryptingas melas, sugalvotas iš anksto“, – Žinių radijo laidoje aiškino V. Rakutis.
„Valstybės propagavimas, pasakojimas jos vertybių, tam tikrų pilietinių nuostatų formavimas. Mes dabar pasmerkiama propagandą, bet vis tiek mes ją darome, kito būdo nėra“, – kalbėjo V. Rakutis.
VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas V. Denisenko laidoje pasidalijo ir jam priimtina teoriją apie tai, kuo skiriasi dabartinė ir sovietinė Kremliaus propaganda.
„Yra tokia teorija, kad esminė Kremliaus dabartinė propaganda, lyginant su sovietine, tada buvo labai aiški ideologija ir idėja. Ir Sovietų sąjunga taip grubiai siekė įrodyti, kad sovietinis gyvenimo būdas yra vienintelis teisingas. O dabar Kremlius neturi tokios stiprios ideologijos ir nėra tokio stipraus konflikto tarp moderniosios Rusijos ir Vakarų pasaulio. Todėl Kremliaus propaganda bando neįtikinti, kad Maskva yra teisi, bet bando sukelti tam tikrą informacinį chaosą“, – Žinių radijo laidoje „Atsijojame melą“ teigė V. Denisenko.
