„Man atrodo, kad būtų labai gerai, jeigu, vertindami faktus, mes atsiribotume nuo savo asmeninio požiūrio į asmenį. Jeigu tai būtų bet koks kitas žmogus, ne profesorius V. Landsbergis, tai mano požiūris į situaciją visiškai nepasikeistų. Negalime sakyti, jog nuo 1990 metų atkūrus nepriklausomą valstybę iki Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo Lietuva buvo kažkokia šalis be galvos“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytės teigimu, valstybė ir tada turėjo vadovą.
„Tokiu jį pripažino pasaulinė bendruomenė. Man atrodo, čia yra šiek tiek toks ginčijimasis su faktais. Aš spėčiau, kad į tą ginčą su faktais dalis žmonių įdeda savo asmeninį sentimentą į asmeninį požiūrį į profesorių V. Landsbergį ir man dėl to yra labai gaila. Labai raginčiau to nedaryti, bet, matyt, kad visų įtikinti to nedaryti nepavyks“, – pripažino premjerė.
Panašiai kalbėjo ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, kuri teigia, kad šia tema yra kalbėta su visomis politinėmis jėgomis.
„Yra kalbėta šiuo klausimu, jis tikrai nėra naujas. Manyčiau, kad mes labai stipriai vėluojame priimdami šį sprendimą, nes kalbame apie visiškai unikalų laikotarpį Lietuvos istorijoje, apie unikalią asmenybę“, – sakė parlamento pirmininkė.
Simboliška, pasak jos, kad klausimas pateikimo stadijoje yra į Seimo darbotvarkę įtrauktas paskutinę sesijos dieną.
„Nuomonės, natūralu, yra įvairios. Labai norėtųsi, kad šiandien, priimdama savo sprendimą opozicija, visgi vadovautųsi istoriniu kontekstu, šio klausimo reikšme valstybei – tiek pagarbos mūsų valstybei, tiek pagarbos profesoriui V. Landsbergiui, o ne kažkokiomis simpatijomis, antipatijomis“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar Teisės departamento išvada, kuria konstatuota, jog projektas gali prieštarauti Konstitucijai, bus ignoruota, Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad projektu nesiekiama V. Landsbergį prilyginti prezidentui – siekiama suteikti valstybės vadovo statusą.
„Reikėjo jau seniai. (…) Manau, kad tai yra skola, tai yra dalykas, kuris yra mūsų ir parlamento garbės reikalas šią skolą grąžinti“, – pažymėjo ji.
Opozicija projekto nepalaikys
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad opozicija projekto nepalaikys.
„Ši iniciatyva kyla pastoviai. Stebina, kodėl paskutinę dieną. Su visa pagarba V. Landsbergiui, aš nemanau, kad tai reikia daryti čia paskutinę dieną. Apie tai galima diskutuoti rudenį, jei tai tikrai yra tas klausimas, dėl kurio norėtų diskutuoti dauguma. Mes išliekame nuoseklūs, tikrai nepritarsime šiam įstatymo projektui“, – teigė A. Norkienė.
Ji stebėjosi, kad projektas pateikiamas Seimui paskutinę sesijos dieną.
„Apie tai mes galime diskutuoti, bet tai neturėtų būti diskusija, kurios nėra, nes registruota pirmadienį, šiandien labai greit įmetama, žinant, kad yra paskutinė sesijos diena ir tos diskusijos kaip ir nelieka. Ta diskusija nebus kažkuo nauja, nes visi turime išsakę argumentus, istorija yra tokia, kokia yra ir nematome čia bendrų sąlyčio taškų“, – akcentavo LVŽS frakcijos seniūnė.
A. Norkienės teigimu, „valstiečiai“ kalbėtųsi su valdančiaisiais, jei klausimas būtų pateikiamas vėliau.
„Mes visada nusiteikę svarstyti visus klausimus“, – pabrėžė A. Norkienė.
