Tuo tarpu valdančiųjų konservatorių lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis oficialiai parėmė tą europinę poziciją, kuriai prieštarauja G.Nausėda. Į kokią geopolitinę stovyklą Lietuvą stumia tokia prezidento pozicija? Ar ji gali pakenkti mūsų šaliai, kovojant su Baltarusijos ir Rusijos diktatūrų iššūkiais, pavyzdžiui, nelegalių migrantų krize? O ką apskritai rodo toks beprecedentis pirmųjų asmenų išsiskyrimas užsienio politikos fronte ir ar jį dar įmanoma užglaistyti?

Tikina, kad pozicija įnešė daug sumaišties

„Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius sako, kad paskutiniai įvykiai ir prezidentūros pozicija įnešė nemažai sumaišties.

„Pirmiausia, aš vadovaujuosi tuo, kad tokie veiksmai įneša, sakyčiau, didelį neaiškumą, blaškymąsi vidaus politikoje. Nėra iš tiesų aišku, nors ministras Gabrieius Landsbergis, kas, mano galva, buvo teisingai padaryta, pradžioje pritarė tokiam kreipimuisi ir kritikai Vengrijos atžvilgiu, tačiau Nausėda to išvengė, kitaip sakant, atsistojo į kitą pusę. Kitaip tariant, viduje šalies nesuprantame, kokiame moralės ar vertybinių pagrindu mes vadovaujamės. Pirmadienį laikomės vienos pozicijos, o ketvirtadienį išgirstame visą kitokią poziciją. Tas laiškas arba pasakymas tautai, visuomenei lieka be galo sumaištingas“, – sako P. Auštrevičius.

Petras Auštrevičius

Paklausus, kaip galėjo nutikti, kad iš Lietuvos tarsi buvo siunčiamos visiškai skirtingos žinutės, pašnekovas tikino, kad tokia pozicija tarsi parodė, kad vienu prisėdimu tarsi galima nubraukti visas anksčiau sutartas pozicijas.

„Tai rodo, kad Lietuvoje nėra nacionalinio konsensuso, mes dar blaškomės. Priklausomai nuo tam tikros progos ar susidariusios situacijos vienaip ar kitaip interpretuojame situaciją. Atrodytų, kad mums patiems turėtų būti vertybiškai labai stipru būti Vakarų pusėje ir aiškiai brėžti vertybinę liniją, pasisakyti už tolerantišką visuomenę. Seksualinių mažumų klausimas būtent priklauso tai kategorijai.

Nereikia sakyti, kad mes turime sukurti kažkokias ypatingas sąlygas ir panašiai. Dar kartą priminsiu, kad šešiolika valstybių parėmė šį laišką ir tai nėra tas laiškas, kuris sumaišo su pelenais Vengriją. Tiesiog pasakoma aiški politinė pozicija. Tas dalykas aiškiai rodo, kad Europos reikalų koordinavimo reikalai nėra iki galo aiškūs, nes vienu prisėdimu galima nubraukti visas sutartas pozicijas, kurios buvo anksčiau“, – sako P. Auštrevičius.

„Lietuva buvo priėmusi keletą LGBT plius arba gėjų iš Čečėnijos. Lietuva tai padarė visiškai sąmoningai ir teisingai, nes jiems grėsmė praktiškai mirtis. Šiuo atveju mes vėlgi renkamės kitokią poziciją. Nėra aišku, sakyčiau, iš esmės, su kuo ir prie kokių vertybių linksta Lietuva“, – sako politikas. „Lietuvoje turime nepilną suvokimą, už kokią demokratiją mes iš esmės kovojame ir toje pačioje Baltarusijoje.“

Tragedijos nemato

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad naujuose pasisakymuose tragedijos nemato.

„Aš tikrai tragedijos čia nematyčiau. Reikia truputį matyti plačiau, žinoma, vertybinė dimensija užsienio politikoje visada bus svarbi, bet mes negalime pamiršti tam tikro realistinio požiūrio. Pradėkime nuo to, kad Vengrija yra įžengusi į rinkimų laikotarpį, balalandį bus rinkimai. <...> Pasirašydami tokius laiškus, manau, kad tai bus panaudota Vengrijos vidaus politikoje.

Net neabejoju, kad dabar jo palaikymo procentas kils. Reikia turėti visada galvoje, ką darai, ar tapti vidaus politikos dalimi ar ne. Kitas aspektas, kai kurie dalykai, kalbant apie vertybes, šeimą, būkime teisingi, kad šeimos samprata yra valstybių narių apsisprendimo reikalas. Tą ne kartą yra pasakęs Europos Žmogas teisių teismas. Šis įstatymo projektas yra kiek kitoks, bet kai kalbame apie vertybes, turime turėti tai galvoje“, – laidoje sako pašnekovas.

P. Auštrevičius sako, jog tokie pareiškimai, kuriuos girdime iš Lietuvos, tikrai nepadės mums netolimoje ateityje.

„Aš manau, kad Lietuva, nepaisant to, kad jokie ankstyvieji rinkimai negresia, nes turime dvejus metus iki artimiausių rinkimų, bet nėra politinės taikos ir sutarimo esminiais klausimais. Tai aš vertinčiau kaip pavojingą tendenciją, kuri neleidžia visapusiškai ir efektyviai spręsti politinių klausimų. Aš vėlgi atsiremsiu į garsiąją frazę apie gerovės valstybę. Matote, moderni gerovės visuomenė nėra vien ekonominiai rodikliai.

Pati visuomenės savijauta, tos vertybės, kuriomis remiasi ir gyvena visuomenė, yra pirminis dalykas, kuris leidžia greičiau sutarti dėl socialinės pažangos reformų. Tai rodo, kad Lietuva yra neapsisprendusi, kokiu keliu judėti. Ji visada pagal tam tikrą kasdienę konjunktūrą priiminėja nepilnaverčius sprendimus. Sulaukti kažkokios paramos ir rimtų ES politikų, politinių jėgų, kai yra toks blaškymasis, nepasakyčiau, kad taivyra mūsų stiprybė. Iš tokių mažų skeveldrų mes nesudėliosime pilnaverčio vaizdo“, – laidoje sako pašnekovas.

Prabilo apie raudonas linijas

Laidoje taip pat kalbėta apie vis aštrėjantį G. Nausėdos ir konservatorių konfliktą.

„Aš norėčiau, kad būtų pasiektas susitarimas. Kol kas yra tokie nesutarimai dėl pozicjų, grafikų, vizitų, kas nutiko su Europos Komisijos vadove tai tikrai yra neteisinga. Taip neturi būti daroma. Vizitas turi būti daromas tada, kai yra Lietuvoje ir premjerė. Čia vienareišmiškai. To neturi būti, manau, kad čia jau yra tokios raudonos linijos peržengiamos. Ačiū dievui, kad dar nėra konfliktų dėl strateginių krypčių“, – sako L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas

Tuo tarpu P. Auštrevičius sako, kad Lietuvoje trūksta drąsių ir inovatyvių sprendimų.

„Kai tvyro nepasitikėjimas ir įtampa, tada gali tikėtis bet ko. Ta situacija gali pasiekti dar didesnį nepasitikėjimo arba institucinių žaidimų, pokiliminių žaidimų lygmenį, bet žinote, kuo mažesnė šalis, tuo didesnis pažeidžiamumas, tuo didesnis pralaimėjimas, į kurį galima eiti, jeigu nėra konsensuso.

Bet ką aš prgnozuoju, tai deja, bet Lietuvos politikoje, nesvarbu vidaus ar užsienio, gali atsirasti mažiau kūrybos, naujovių, inovatyvių, drąsių sprendimų“, – sako EP narys.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda užstojo Vengriją, sulaukusią aršios dalies kitų Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių kritikos dėl kontroversiško įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

G. Nausėda pareiškė, kad dalis ES kolegų Vengrijoje priimtą teisės aktą komentavo nesusipažinę su įstatymo tekstu.

Šalies vadovas paragino nesiimti teisėjo vaidmens neįsigilinus į tai, „ką Vengrija siekia padaryti“.

„Šiandien diskusija kartais vykdavo truputį nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgino komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po penktadienį paryčiais pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio.

„Pirmiausia turėtume įvertinti, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė ir tik tada jau imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Briuselyje susitikę ES šalių lyderiai kritikavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną dėl minėto įstatymo, laikomo homofobišku ir prieštaraujančiu bendrijos vertybėms.

Turbūt griežčiausios kritikos prasidėjus susitikimui pažėrė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, pareiškęs, kad „Vengrijai nebėra vietos ES“.

V. Orbanas gynėsi nuo kritikos ir tvirtino, kad ES šalių vadovai naująjį teisės aktą klaidingai supranta. Pasak Vengrijos premjero, įstatymas nėra nukreiptas prieš seksualines mažumas.

„Esmė yra kaip vaikas sužino apie savo lytiškumą (...) ir su tuo susiję sprendimai yra išskirtinai tėvų reikalas“, – tvirtino V. Orbanas.

Prieš Europos Vadovų Tarybą 17 ES šalių lyderių pasirašė laišką, kuriuo smerkiamos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu principui“.

G. Nausėda atsisakė pasirašyti šį laišką, nes pareiškė esąs įsitikinęs, jog „ne laiškais sprendžiamos problemos“.

Anksčiau šią savaitę daugelis tų pačių šalių bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Šį laišką Lietuva pasirašė, tai padarė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.