Stebėjosi konservatorių partijos sprendimu
Anot buvusio Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nario, „šiandien Lietuvos parlamentas tarptautinei bendruomenei, diplomatams, pasiuntė žinią – šis valstybės užsienio politikos formuotojas nėra atstovaujamas parlamento, jis neturi jo pasitikėjimo“.
„Ir visai nesvarbu, kad balsavimo skaičiai rodo kitaip, žinutė – pasiųsta. Mes pirmą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje užsienio politikoje neturime politinių partijų konsensuso. Tai yra beprecedentis dalykas! Ar ši „auka“ to buvo verta? Nemanau. Tai – Pyro pergalė, kuri jau užprogramavo tik dar didesnes politines rietenas ir nesutarimus ilgai perspektyvai. Lietuvai tas nėra į naudą“, – teigė G. Kirkilas.
Politikas sakė neigiamai vertinantis konservatorių partijos priimtą sprendimą – neleisti frakcijos nariams dalyvauti balsavime Seime dėl Ž. Pavilionio atstatydinimo klausimo.
„Toks sprendimas – sunkiai suderinamas su Seimo nario nepriklausomumu, įtvirtintu Konstitucijoje. Konservatoriai ir prie jų prisijungusieji, ignoravę balsavimą Seime ir taip išsaugoję Žygį poste, rinkėjų akyse pasirašė sau riebų minusą, ir tą mes netrukus matysime visuomenės nuomonių apklausose“, – įsitikinęs buvęs parlamentaras.
Kirkilas: koalicijoje tvyro baimė ir nepasitikėjimas savais
Pasak G. Kirkilo, partinis sprendimas uždrausti konservatoriams dalyvauti balsavime rodo konservatorių partijos vadovybės baimę.
„Baimė. Tik baimė, kad partijoje yra narių, kuriems Pavilionis nepriimtinas ne tik kaip politikas, bet ir kaip žmogus. Taip pat – baimė, kad parlamentarai konservatorių frakcijoje nėra avinų banda, o turi savo nuomonę, kai kurie – galbūt ir asmeninių išskaičiavimų, bet visa tai rodo, kad Gabrielius (G. Landsbergis – TS – LKD partijos pirmininkas, aut. past.) tiesiog nebevaldo situacijos partijoje, nesusitvarko su savo kaip pirmininko pareigomis, ir tiesą sakant, aš čia matau, kad šiandieninė situacija bus kaip katalizatorius. Tai partijai ateityje gresia rimti vidiniai neramumai. Ir ne tik konservatorių partijai, bet ir visai valdančiajai koalicijai. Kampai tik aštrėja, gludinti jų niekas ne tik nesugeba, bet ir nesiima, ir tokios Pyro pergalės ateityje atneš labai rimtų pasekmių“, – sakė G. Kirkilas.
Anot buvusio krašto apsaugos ministro, konservatorių lyderis G. Landsbergis, ėmęsis „aklos Pavilionio gynybos“ ir išsaugojęs jį „savo partijos populiarumo kaina“, iš tiesų „įsivarė save į kampą“.
„Dabar jau visiems akivaizdžiau nei akivaizdu, kad įtampos valdančiojoje koalicijoje yra pernelyg stiprios, o ir Gabrieliui, manau, artėja tas momentas, kai tik laiko klausimas, kada partijoje kils maištas, kai dalis partijos narių ne paprašys, o pareikalaus paaiškinti, ar krentantys partijos reitingai buvo verti vieno liežuvio už dantų nenulaikančio partijos nario išsaugojimo kainos“.
Nepasitikėjimą Ž. Pavilioniui inicijavusi opozicija dar iki balsavimo Seime neslėpė, kad konservatoriui likus pareigose – opozicijos atstovai trauksis iš šio komiteto. Tiesa, iš aštuonių komiteto narių opozicijai priklauso tik du, tad net ir jų pasitraukimas paties komiteto darbo ar kvorumo nesugriaus.
„Ne kvorume esmė. Užsienio politika buvo ta sritis, kurioje mes nuo 1990-ųjų turėjome politinių partijų vienybę ir sutarimą. Čia buvo mūsų, kaip valstybės ir jos demokratijos, stiprybė. Po šiandien jos tiesiog neliko“, – sako G. Kirkilas.
Konservatoriai meistriškai dėmesį nukreipė nuo esmės
Pasak G. Kirkilo, nukreipdami visą dėmesį Ž. Pavilionio gynybos strategijoje į Rusiją ir jos prankerius, konservatoriai viešųjų ryšių prasme puikiai išnaudojo faktą, kad Rusijos tema Lietuvos visuomenę trigerina.
„Yra skirtumas, kai pasakai, kad nepasitikėjimas yra už tai, kad parlamentaras nuvykęs į užsienį vestuvių kelti sumaklino komandiruotėje asmeninius ir tarnybinius interesus, ir tuomet, kai pasakai, kad rusai puola. „Rusai puola“ visuomet suveikia“, – sako G. Kirkilas.
Pasak ilgamečio parlamentaro, „niekas nesiginčija, kad Žygis pateko į provokatorių meistriškai paspęstus spąstus, tačiau klausimas turi būti keliamas, ar tokias pareigas užimdamas ir tiek metų užsienio politikoje dirbdamas Seimo narys nežinojo, kad tokios provokacijos yra, kad jos rengiamos, ir kad bet kuris iš politikų, ypatingai tokiose pareigose, gali bet kurią akimirką tapti taikiniu“.
„Kita vertus, ne paskutinėje vietoje šioje istorijoje turėjo būti ir klausimas, o kiek iš tokios komandiruotės ar komandiruočių yra Lietuvai grįžtamosios vertės, turiu mintyje, kiek Žygimanto vizitai yra Lietuvos užsienio politikos, ir kiek kitų reikalų atstovavimas“, – sakė buvęs Seimo vicepirmininkas.
G. Kirkilas teigė „su liūdesiu“ turintis konstatuoti, kad „etikos ir politinio padorumo kartelė šio Seimo dėka smenga į nesuvokiamas žemumas“.
„Aš sunkiai įsivaizduoju, kas būtų vykę, kad ir prieš kokius penkiolika metų, jei koks Seimo komiteto pirmininkas savo išvaizda ekrane leistų abejoti, ar kartais interviu nedalina ką tik pakilęs nuo stalo su vaišėmis, ar išvykęs į užsienį oficialiam vizitui, rastų laiko asmeninėms vestuvėms išimtinėmis sąlygomis. Prisiminkime, kas vyko, kai viena tokia švietimo ministrė išskrido su vyru į Londoną, dalyvauti kažkokioje ten parodoje“, – sakė G. Kirkilas.
Politikas sakė esąs „beveik tikras“, kad šiandieniniu nepasitikėjimu „Ž. Pavilionio klausimas nesibaigia“.
„Bijau, kad nereiks ilgai laukti, ypač žinant, kad vyksta Etikos ir procedūrų komisijos tyrimas, kada Seime sulauksime sekančio bandymo patraukti šį politiką iš pareigų“, – sakė G. Kirkilas.
Seimo opozicija antradienį inicijavo nepasitikėjimo dėl Ž. Pavilionio procedūrą, tačiau valdantiesiems sabotavus dalyvavimą balsavime, konservatorius išsaugojo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas.
Balsavimas laikomas neįvykusiu, nes jame dalyvavo mažiau nei pusė – 62 parlamentarai. Už Ž. Pavilionio atleidimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, 1 biuletenis rastas sugadintas.
Tam, kad Ž. Pavilionis būtų atleistas iš Užsienio reikalų komiteto priminko pareigų reikėjo surinkti 71 tam pritariantį Seimo narių balsą.
