Ema pasakojo, kad birželio 19 d. krikštijo vaiką ir, švelniai tariant, buvo labai nustebinta dėl kunigo elgesio.
„Prieš krikštynas reikėjo užeiti į zakristiją ir krikšto tėveliai turėjo paruošti auką. Mes taip buvome tarpusavyje susitarę. Po tokio mūsų susitarimo aš ir nesikišau į tuos reikalus. Paskui užėjome dar kartą, kadangi turėjome papildomų klausimų kunigui, kokia kalba melstis.
Esame iš mišrios šeimos, todėl norėjome apeigų lenkų ir lietuvių kalbomis. Taip pat norėjome pasitikslinti kitus dalykus. Taigi, kunigas jau turbūt buvo pasižiūrėjęs, kiek gavo tos aukos ir pakomentavo taip, kad paklausė, ar viskas mūsų šeimoje yra gerai, kaip gyvename ir pan.“
Moters teigimu, po šio pasiteiravimo, jų šeima pagalvojo, koks mandagus kunigas, kad taip jais domisi. Tuomet Ema pastebėjo, kad kunigas davė suprasti, jog jie nesuprato klausimo.
„Jis patikslino, kad gal turime kažkokių finansinių problemų šeimoje, kad taip mažai aukojame. Tada dar pasakė, kad gal suvertėme tą auką ant krikšto tėvelių, o turėtų aukoti ir krikšto tėvai, ir tėvai. Tačiau mes buvome pasiskaitę, kad yra tokia tradicija, jog aukoti bažnyčiai turi krikšto tėvai. Tada taip tarpusavyje ir susitarėme“, – aiškino ji.
Galiausiai, pasakojo Ema, ji su krikšto mama išėjo iš zakristijos labai nustebusios ir kai „suvirškino“ informaciją, nunešė dar pinigų.
„Tačiau pats kunigas jau buvo išėjęs, todėl pinigus perdaviau pagalbininkui ir paklausiau, ar užtenka. Man pagalbininkas atsakė, kad nežino. Paminėsiu, kad mūsų krikšto tėvai buvo davę 30 eurų, o aš dar pridėjau 50 eurų. Iš viso paaukojome 80 eurų.“
Teko išklausyti ir keistą pamokslą
Tačiau, moters teigimu, viskas nesibaigė nesusipratimu dėl pinigų. Pasak jos, kunigas skaitydamas pamokslą pateikė labai keistą pavyzdį.
„Nežinau, ar jis čia iš gyvenimo pasakojo istoriją, bet paminėjo, kad jo kažkas yra klausę, kodėl vaikui krikštas suteikiamas taip anksti ir kodėl neleidžiama vaikui užaugti ir pačiam pasirinkti tikėjimo. Kunigas paaiškino taip, kad palygino tai su žindymu. Jis paklausė, kodėl vaikui yra duodamas mamos pienas iškart gimus, o ne, pavyzdžiui, alus.
Mums labai keistai nuskambėjo toks palyginimas per krikštynas, mat apskritai esame negerianti šeima ir esame nusiteikę neigiamai alkoholio atžvilgiu. Aišku, vėliau papasakojo ir apie savo gyvenimą, kad jo tėvai nepatenkinti, jog jis pasirinko kunigystę ir kad jo tėvai nori, kad daugiau užsidirbtų.“
Emos teigimu, teko tokias krikštynas turėti, kai kunigas pasakojo apie savo gyvenimą ir davė suprasti, jog per mažai aukojo. Vis dėlto moteris sakė, kad pati dirbo vargonininke ir niekada nebūdavo kažkokio kainoraščio, kiek reikia aukoti kunigui.
„Tai yra žmonių pasirinkimas, gali ir išvis neaukoti. Apskritai esu sutikusi ir labai nuostabių dvasininkų ir galvojau, kad jie atlieka tas pareigas nuoširdžiai, o ne dėl pinigų. Mums dar sukėlė pyktį, jog iš kunigo kalbų galėjome suprasti, kad neva esame netikintys.“
30 eurų gali būti per maža suma
Socialiniame tinkle užvedus diskusiją, kokia suma yra tinkama aukoti bažnyčiai krikštynų proga, dauguma atsakė, kad ji turėtų svyruoti nuo 50 iki 70 eurų. Mažuma sutiko, kad aukotų 30 eurų. Tiesa, kai kurie diskusijos dalyviai atskleidė, jog jiems kunigai buvo iškart pasakę, kiek tikisi gauti.
„Manau, jau nesvarbu, ką dauguma mano ir kiek norėtų paaukoti bažnyčiai. Šiais laikais tai jau nebe auka, o susimokėjimas bažnyčiai, nes dauguma kunigų turi savo „stafkę“, kurią netgi įvardija prieš krikštydami vaiką“, – rašė viena iš moterų.
Jai pritarė ir kiti diskusijos dalyviai, kurie irgi tvirtino susidūrę su tiksliu aukos įvardijimu. „Pernai tiesiai šviesiai įvardijo sumą, kad bent jau 100 Eur“, – tikino kai kurios mamos.
Kitos diskusijos dalyvės irgi sakė, kad kai anksčiau krikštijo vaikus, aukojo po 100 Eur, bet mano, kad aukos dydžiai gali būti ir pakilę. Tiesa, kai kas įvardijo, kodėl pasirenka aukoti vienokią ar kitokią sumą.
„Mes davėme bažnyčiai 50 eurų, nes buvo šildymas ir dekoracijos dėl mūsų, o kunigui – 100 eurų davėme, nes važiavo mūsų senas kunigas, prie kurio augau, ir žmogus visą dieną mums skyrė, todėl pati tiek nebūčiau davusi, bet mano mama tiek davė.“
Pasiteiravus su įvairių asmeninių švenčių atributika dirbančios Rūtos, ar 30 Eur suma yra pakankamas dydis, ji sakė, kad tai nėra labai didelė suma.
„Krikštynų švenčių organizavimas per karantiną tikrai buvo labiau sustojęs, lyginant su vestuvėmis, bet pastebime, kad po truputį vėl atsigauna. Mano nuomone, 30 Eur šiais laikais nėra didelė suma, bet viskas priklauso ir nuo to, kokio dydžio šventę organizuoja tėvai, kokios jų finansinės galimybės.“
Pasak Rūtos, ji pastebėjo paradoksą, kad dažnai daugiau sau galintys leisti tėvai apsiriboja po ceremonijos bažnyčioje jaukiais pietumis restorane tik savo šeimos rate ir jiems nereikia brangiai kainuojančio vakarėlio.
Nesikiša dėl aukos dydžio bažnyčiai
Krikštynų organizatorė Elena pasakojo, kad šios šventės organizavimas nebuvo nutrūkęs, bet apskritai jaučiamas renginių organizavimo suaktyvėjimas. Jos teigimu, kai karantiną pradėjo laisvinti, labai pasijuto, kad žmonės yra pasiilgę švenčių ir susibūrimų.
„Kiek teko šnekėtis ir su partneriais, ir su visais tiekėjais, švenčių vietos šeimininkais, tikrai visi jaučia tą atsigavimą. Tačiau mūsų kainos nei mažėjo, nei didėjo. Mes dirbame tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir dirbome prieš tai ir, tiesą sakant, tos pandemijos įtakos nelabai nepajutome. Nepastebėjau, kad kažkas dėl to būtų labai pasikeitę.“
Specialistės nuomone, ji nesusidarė įspūdžio, kad kas nors būtų padidinęs kainas dėl to, jog prieš tai prarado užsakymų ir pinigų.
„To nėra, bet ir nėra to, kad būtų sumažėjusios kainos, jog norėtų daugiau užsakymų gauti. Tų užsakymų tikrai netrūksta ir nereikia tų kainų mažinti. Žmonės ateina, užsisako, todėl kažkokių pokyčių tikrai nepajutau.“
Pasiteiravus krikštynų organizatorės, ar ji pataria tėvams, kiek reikėtų aukoti bažnyčiai, atsakė, kad į šį dalyką nesikiša.
„Tai yra pačių žmonių reikalas. Apskritai, su bažnyčia mes labai mažai turime reikalų. Tėvai bažnyčią rezervuoti turi patys ir turi patys visas detales aptarti su kunigu. Taip pat patys nusistatyti visas taisykles.
Mes įsikišame tik tada, jeigu labai reikia bažnyčios dekoro. Tuomet turime tam tikrą kontaktą su kunigu, kai reikia suderinti, ką galima daryti, ko negalima ir pan.“
Krikštynų organizatorė Elena tikino, kad tėvai jos niekada ir nebuvo klausę, kiek reiktų aukoti bažnyčiai, mat tai dažniausiai sprendžia patys. Taip pat nurodė, jeigu žmonės nusprendžia daryti šventę su krikštynų organizatoriumi, tuomet tai jau įrodo jų pasiryžimą mokėti.
„Žmonės, kurie nėra pasiryžę mokėti, jie ir nesamdo vestuvių organizatorių. Tikrai puikiai galima susiorganizuoti šventę ir pačiam, tai nėra privalomas dalykas, kai privalai užsakyti organizatorių. Iš principo, šventė su organizatoriumi yra brangesnė negu darant pačiam. Tiesiog dėl to, kad tie žmonės darys ir kuklesnę šventę.“
