„Jau seniai atėjo laikas, kai reikėtų įvertinti profesoriaus Vytauto Landsbergio indėlį ir manau, kad šis Seimas yra tas Seimas, kuris galėtų priimti tą sprendimą“, – pirmadienį BNS sakė viena iš projekto dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui iniciatorių.
Parlamento vadovė taip pat patvirtino, kad pirmadienį registruotas įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektas galėtų būti pateiktas Seimui dar šią savaitę, jei bus gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
„Manau, jei turėsime Teisės departamento išvadą, nėra jokios priežasties projekto atidėlioti iki rudens“, – klausiama, ar projektas gali būti pateiktas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis šią savaitę, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad teikiamas projektas nenumato jokių papildomų socialinių garantijų V. Landsbergiui, o yra, anot jos, pagarbos ženklas.
„Apie tai (papildomas socialines garantijas) tikrai nėra svarstoma, tai yra pagarbos ir pripažinimo įrodymas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje“, – sakė Seimo pirmininkė.
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą registravo trijų valdančiųjų partijų atstovai: Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Tarp įstatymo projekto iniciatorių aiškinamajame rašte įvardijami ir premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.
Iniciatoriai teigia projektą parengę „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.