Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Delfi, kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu, apsilankė VSAT Tverečiaus pasienio užkardoje.

Čia kelioms paroms buvo apgyvendinti penki besiribojančiame Puškų užkardos ruože sulaikyti neteisėti migrantai, prisistatantys Irako piliečiais. Jie sutiko pabendrauti su žurnalistais ir papasakoti savo istoriją.

Sulaikytoji: keliavome savaitę sunkvežimyje, norime gyventi Lietuvoje, nes čia gera valdžia

Maždaug 26 metų amžiaus mergina teigė, kad sąlygomis užkardoje jie patenkinti.

„Mums čia patogu. Mes saugūs ir viskas yra gerai. (...) Na, gal tik maistas nelabai mums čia patinka. Būtų geriau kitoks“, – sakė mergina.

Jos tvirtinimu, šeima nori likti ir gyventi Lietuvoje.

„Mums sakė, kad čia saugu. Irake labai karšta, tad čia mums geriau. Kai nuvyksite į Iraką, suprasite, kas yra karšta. Mums pasakojo, kad čia žmonėms gerai gyventi, kad yra gera valdžia. Mums reikia saugaus gyvenimo“, – kalbėjo mergina.

Paprašyta papasakoti, kokiu būdu jų grupė pasiekė Lietuvą, ji teigė, kad pradžioje iš Irako jie vyko į Iraną, tada į Turkiją. Ten, pasak jos, jie pasiklausinėjo žmonių, kaip pasiekti Lietuvą ir jau po kelių dienų jiems buvo surastas vairuotojas.

Mergina pasakojo, kad penkių asmenų šeima – ji, jos vyras, pusbrolis ir du broliai, į Lietuvą vyko kartu su keturiais arabais. Jos teigimu, kelionė truko savaitę, visi važiavo krovininiu sunkvežimiu, o asmens dokumentus neva atidavė vairuotojui. Už kelionę, kaip sakė, sumokėjo 17 tūkst. dolerių.

„Vairuotojas pasakė: „eikite, tai – Europa“. Jis buvo turkas, mes nelabai jo supratome. Išlipę gatvėje paprašėme žmonių paskambinti policijai, nes mums reikia pagalbos ir pagaliau policija atvyko“, – tvirtino mergina.

Tiesa, paprašyta patikslinti aplinkybes ir kokie tiksliai žmonės jiems suorganizavo kelionę, mergina to padaryti negalėjo, tačiau teigė, kad kelionė buvo varginanti.

„Mes norime dirbti, studijuoti. Aš norėčiau studijuoti, o dėl vyro – nežinau. (...) Jis Irake dirbo turguje, o aš universitete studijavau verslą“, – sakė atvykėlė.

Į klausimą, kodėl nusprendė palikti Iraką, mergina atsakė pažymėjusi, kad tai ilga istorija ir į detales nesileido.

„Ilga istorija. Mes turėjome labai daug problemų – kai kurie žmonės norėjo mus nužudyti. Nežinau, kodėl. Jie mums paskambindavo ir pasakydavo, kad ateis ir nužudys mano vyrą“, – kalbėjo mergina, paaiškinusi, kad Irake šeima paliko vyro mamą ir jo mažąją sesę.

Versija neįtikina: panašu į iš anksto paruoštą „legendą“

Vis dėlto tokia neteisėtai sieną kirtusių asmenų pateikta versija neįtikino Tverečiaus pasienio užkardos vado Mariaus Garucko.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva neteisėtiems migrantams įprastai būna tranzitinė šalis.

„Dažnai būna, kad jau organizatorių, vedlių migrantai būna paruošti su „legenda“, ką pasakoti pasieniečiams ar policininkams, kad sumėtytų pėdas, kad negalėtum ištirti, galbūt kad į juos žiūrėtum kitaip. (…)

Šių neteisėtų migrantų versija labai neįtikinama, tik tiek, kad jie geranoriški, norėjo bendrauti, pasikalbėti, nekelia jokių pretenzijų ar reikalavimų – netrukdo jiems nei uodai, nei karštis, nei gyvenimo sąlygos“, – pažymėjo M. Garuckas.

Panašiai kalbėjo ir NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tas pirmasis įspūdis buvo pakankamai inteligentiškų žmonių. Kita vertus, kai tu atvyksti be dokumentų ir pasakai, kad juos, savo asmens dokumentus, atidavei kažkokio sunkvežimio vairuotojui, tai jau iškart yra įtarimas.

Antras dalykas, matyt, kad neatsirastų Minsko ir lėktuvo dedamoji, jiems yra pasakyta ta pasaka, kad tu iš Stambulo sunkvežimyje gali atvykti iki Lietuvos – tai sunkiai įtikina“, – svarstė politikas.

Pasieniečiai sulaukia priekaištų ir reikalavimų

Apie neteisėtų migrantų reikalavimus ir priekaištus užsiminęs M. Garuckas, paprašytas paaiškinti, kas dažniausiai kliūva sulaikytiesiems, pažymėjo, kad daugiausia skundų sulaukiama dėl apgyvendinimo sąlygų ir maisto.

Taip pat – dėl neva specialiai pasienyje užveistų skaudžiai geliančių uodų.

„Užkardoje tikrai prasideda reikalavimai – blogos sąlygos, kankinate mus uodais, blogas maistas, čia juk Europa, mums turite duoti geresnes sąlygas. Pradžioje buvo klausimų ir dėl testavimų – kodėl čia mus vežiojate testuotis, bet jau dabar tai nurimo. Dauguma reikalauja kuo greičiau išvežti į centrus, kartais jau ir žino – pasako Pabradę arba Ruklą, kur sąlygos yra šeimoms daug geresnės“, – pasakojo Tverečiaus pasienio užkardos vadas.

Pareigūnus kartais nustebina ir prašymų specifika – kai kurie neteisėti migrantai, pasak M. Garucko, pasiekę Europą tikisi išskirtinio dėmesio ir sąlygų.

„Iš vienos grupės, kurioje buvo šeši žmonės, buvo pasakyta, kad tas nori to, tas – to, anas – ano. Visi skirtingai. Tai yra maistas, patiekalai, cigaretės. Taip pat buvo šešios moterys, viena sakė, kad laukiasi, nors tai nepasitvirtino, kitos reikalavo nėštumo testų. Mes siejame tai su tuo, kad arba blogai jautėsi, arba norėjo geresnių sąlygų.

Būna, kad net sąrašus padaro – turime pinigus, nupirkite mums. Tačiau prašo maisto produktų iš specialių parduotuvių arba kokio nors „Bigmako“ iš „Makdonaldo“, – komentavo VSAT pareigūnas.

Į tai suregavo ir NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas, ne kartą jau anksčiau kalbėjęs apie tai, kad būtina mažinti Lietuvos patrauklumą neteisėtai migracijai.

„Yra tarp neteisėtų migrantų skirtingų grupių su skirtingais poreikiais, bet faktas, kad, jeigu tu bėgi nuo karo, teroro ir atvyksti į šalį, kur to nėra, tau suteikta pastogė ir bazinės visos paslaugos, kalbėti apie tai, jog netinka vienas ar kitas gyvenimo aspektas, Lietuvos uodai, tai liudija svarbų dalyką – mes pirmiausia kalbame apie ekonominės migracijos požymius“, – pabrėžė parlamentaras.

Jis neslėpė nuostabos, išgirdęs apie kai kurių sulaikytųjų prašymus.

„Šiame kontekste Lietuvoje diskusijoje dalyvaujantiems žmonėms, kurie turi kitokį požiūrį, aš galbūt pasakyčiau, jog reikės kalbėtis su jais – ypač su Žmogaus teisių komiteto pirmininku ir su Seimo kontrolieriumi, kad kažkaip reikėtų tartis su Lietuvos uodų bendruomene, jog neterorizuotų neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kirtusių migrantų ir paliktų juos ramybėje“, – ironizavo L. Kasčiūnas.

Siūlo tris pagrindines veiklos kryptis

Vis dėlto L. Kasčiūnas pažymėjo, kad, siekiant efektyviau spręsti neteisėtos migracijos problemą, reikia, pasak jo, gerinti fizinę pasienio apsaugą, nesudaryti „šiltnamio sąlygų“ sulaikytiesiems, taip mažinant šalies patrauklumą ir spartinti prieglobsčio prašymų bei grąžinimų procedūras.

„Visą mūsų pasienį reikia vertinti sistemiškai. Ką mažų mažiausiai reikia daryti, tai pabaigti mūsų stebėjimo sistemą su detekcijos sistemomis – tai yra daroma, planuojama daryti, neabejoju, kad ši užkarda bus tikrai padengta.

Norėtųsi, kad atsirastų ir tvoros elementai, visi pasieniečiai pritaria, kad fizinis barjeras atgrasytų, sulėtintų migraciją, padėtų užkardyti kontrabandos atvejus. Būtų papildomas barjeras ir tam tikriems hibridiniams veiksmams“, – kalbėjo Seimo narys.

Jis teigė, kad priimtas geras sprendimas, jog teismas gali spręsti dėl sulaikytųjų judėjimo apribojimo.

„Mano požiūriu, tai siunčia aiškią žinią, kad tų šiltnamio sąlygų čia nebus ir iš to nepasitenkinimo, kuris kyla, matosi, jog tai yra ne pagal jų scenarijų. Jų tikslas yra palikti visą čia esančią infrastruktūrą ir važiuoti į Vakarus“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas

Kartu politikas pateikė ir dar vieną idėją – socialines kampanijas.

„Dabar Lietuvai reikėtų pagalvoti ir apie tam tikras socialines kampanijas tuose kraštuose per socialinius tinklus, – kad tai nebus draugiška migracijai valstybė. Tai savo laiku darė norvegai, Danija, yra geros praktikos pavyzdžiai. Tai turi būti daroma, ta žinia turi būti nešama“, – pažymėjo NSGK pirmininkas.

L. Kasčiūnas taip pat pažymėjo, kad reikia stengtis didinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo operatyvumą, taip pat, kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“, inicijuoti asmenų, kuriems nebuvo patenkintas prieglobsčio prašymas, grąžinimą į kilmės šalis.

Baltarusijos pasieniečiai keičia žaidimo taisykles?

Tverečiaus pasienio užkardos vadas M. Garuckas pasakojo, kad jo vadovaujamame pasienio ruože neteisėtos migracijos aktyvumu išsiskiria vienas nedidelis ruožas.

„Netoli sienos Baltarusijos pusėje yra geri keliai, jie eina nuo Maskvos ir Minsko krypčių, yra nemaža gyvenvietė bei geri baltarusių pasienio keliai. Nevargstant praėjai sau, kirtai sieną.

Mūsų pusėje irgi yra nemažai patogių kelių, orientuotis yra patogu, tad tuo naudojamasi. Labai patogu privežti, operatyviai išleisti, galima nepastebimai – daug augmenijos, krūmų, medžių, gali maskuojantis po truputį judėti“, – komentavo VSAT pareigūnas.

M. Garuckas pasakojo, kad pastaruoju metu po pertraukos buvo sulaukta informacijos iš Baltarusijos pasieniečių. Tiesa, kol kas nėra aišku, ar ji yra tiksli.

„Paskutiniu metu po mūsų sulaikymų buvo pranešimai ir baltarusių pasieniečių, kad jie irgi savo pusėje sulaikė kelias migrantų grupes, kurios judėjo šia kryptimi. Ar tai yra teisybė, ar tikrai vyko sulaikymas, jeigu vyko, tai ar jie tikrai pradėjo saugoti sieną, ar jie keičia žaidimo taisykles, kad negalėtume sakyti, jog jie negaudo, nebendrauja – sunku pasakyti.

Iš tikrųjų neaišku, ar tie sulaikymai buvo, nes per šiuos metus yra jie pranešę, matėm, kaip jie sulaikė, vaizdo medžiaga buvo pasidalinę. (…) Šiuo atveju buvo tik sausi pranešimai ir daugiau nieko, tad sunku spręsti ir daryti kažkokias išvadas“, – pridūrė M. Garuckas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (417)