„Dabar mes turime tą patį, ką ir turėjome praeitais metais. Vasara ir tie atvejai „važiuoja“ žemyn. Panašu, kad šią savaitę ir kitą savaitę visa Lietuva įžengs į žalią zoną. Tai yra puikios naujienos, kadangi tas virusas nuo mūsų pasitraukė. Vis dėlto <...> duomenys rodo, kad kitose šalyse, kur kur kas geresnė su skiepijimu, Delta variantas plinta ir tik laiko klausimas, kada pas mus ateis.“

Paklaustas, ar nėra pavojinga situacija, kai, pavyzdžiui, žaliojoje juostoje buvusi Neringos savivaldybė tapo vėl geltona, atsakė, kad toks svyravimas yra normalu.

„Tas svyravimas tarp žalios ir geltonos zonų bus ir nereikia dėl to pergyventi, nes reikia žiūrėti tada į absoliučius skaičius. Mes pereiname į tą fazę, kai tų atvejų labai mažai ir vienas atvejis gali šiek tiek pabloginti statistiką, bet reikią žiūrėti į absoliučius skaičius ir visą Lietuvą.

Kad visa Lietuva būtų žaliojoje zonoje, neturi būti viršijama 50 atvejų per dieną. Reikia ir tokius žiūrėti skaičius, o kad viena savivaldybė, ypač mažesnė, svyruoja, vadinasi, tai yra normalus bangavimas.“

V. Zemlio-Balevičiaus paklausus, ar nėra pavojinga nutraukti karantiną, kai visoje Europoje pradėjo plisti Delta atmainai, jis tikino, kad negalima laikyti apribojimų, kai situacija yra gera.

„Jeigu situacija yra gera, panaikiname apribojimus, bet turime labai aiškiai suformuluoti, ką darysime, kai situacija pablogės. Iš duomenų žiūrint, tai neišvengiamai ateis ir pas mus, tai tik laiko klausimas. Dabar turime atsipalaidavimo laikotarpį, kol pas mus dar neatėjo.“

Taip pat jis pridūrė, kad tikrai nėra tikslo dabar laikyti perteklinių apribojimų, mat delta atmaina vis tiek ateis, tik dėl mažo naujų atvejų skaičiaus ją bus lengviau atsekti. Pasak duomenų mokslininko, kai mažai naujų atvejų, epidemijos valdymas yra visai kitoks, mat tampa lengviau atsekti kontaktus ir pan.

„Kai mažai atvejų, tuomet gali tvarkytis su konkrečiais veiksmais. Tai reiškia, kad labai žiūri, kas atvyksta į Lietuvą iš tų valstybių, kur plinta Delta atmaina, <...> ir visi be išimties atvejai yra sekvenuojami ir testuojami dėl Deltos.

Sekvenavimas užtrunka, o testavimas yra toks, kad gali iškart patikrinti, ar yra mutacija, kaip anksčiau galėjai patikrinti, ar yra Alfa variantas. Mes tada iškart žinosime, ar pas mus ta Delta ateina. Taigi, jeigu sužinai, kad žmogus serga Delta, tuomet išaiškini visus kontaktus, gali izoliuoti ir viskas. Delta neprasiverš.“

Jo teigimu, kuo daugiau taikoma tokia praktika, tuo labiau atitolinamas Delta varianto atėjimas.
„Tokie veiksmai yra tikslingi ir juos reikia daryti, o bendro pobūdžio ribojimams turi būti protingumo kriterijus.“

Delta atmaina, pasakojo V. Zemlys-Balevičius, šiuo metu labai plinta Rusijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Iš kitos pusės turime Europos šalių, kurių visiškai nepalietė. Pavyzdžiui, turime Balkanų šalis, kuriose atvejų skaičiai yra labai maži, skiepijimo procentai prastesni negu Lietuvoje, bet ten atvejų mažai ir Delta dar nepasirodė. Vadinasi, vertinant iš duomenų pusės, ten, kur Delta pasirodo, yra problemų, o ten, kur nepasirodo, važiuojama pagal seną kurpalį.“

Duomenų mokslininko teigimu, tiesiog grįžtama į tas pačias situacijas, kurios buvo ir praeitais metais.

„Atrodė, kad visa Europoa susitvarkė su virusu, o tada rudenį jis smogė nauja jėga. Mes turime tą sezoniškumą ir tai yra tyrimų klausimas, kodėl Balkanų šalyse ir Lietuvoje Delta atmaina neplinta. Tikriausiai tai susiję su tuo, kad vasara ir žmonės praleidžia daugiau laiko lauke. <...> Rudenį vėl smogs dar labiau dėl tų pačių priežasčių. Kai yra žiema, žmonės eina daugiau į patalpas, nes mūsų klimatas šaltesnis ir mes turime tą problemą.“

Lygindamas situaciją Škotijoje ir Lietuvoje, jis paminėjo, kad ten beveik 100 proc. paskiepyti daugiau nei 60 m. turintys asmenys. Žiūrėdamas į skaičius, mokslininkas pastebi, kad ten Delta atmaina plinta tarp tų, kurie nesiskiepijo.

„Plitimas vakcinuotųjų grupėje yra mažas, o ten, kur nevakcinuota arba mažiau vakcinuota, plinta. <...>. Deja, pas mus plitimas bus ir tose vyresnėse amžiaus grupėse. Nebus stebuklo ir žmonės, kurie nebus vakcinuoti, sirgs labiau.“

V. Zemlys-Balevičius sakė, kad liepos mėnesis bus pakankamai ramus, o rugpjūčio mėnesį susirgusiųjų skaičius turėtų vėl pradėti augti.

„Visos tos problemos pradės ryškėti baigiantis vasarai – tai yra ir gerai, ir blogai. Mes vis dar „nusiperkame“ laiko sau pasiruošimui, bet jeigu būsime su tokia pačia vakcinacija, kokia pas mus yra, tuomet ruduo bus liūdnas.

Čia mes šnekame apie rizikas ir kai lygini duomenis, remiesi informacija, kuri yra prieinama. Tiesa, gal kas nors pasikeis Lietuvoje ir bus kas nors kitaip.“

Protrūkių mažėjo

Per savaitę COVID-19 protrūkių šalyje sumažėjo beveik per pusę, epidemiologai ir toliau fiksuoja koronavirusinės infekcijos protrūkių mažėjimą.

Kaip antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lyginant gegužės ir birželio mėnesių pabaigoje COVID-19 protrūkių žemėlapyje fiksuotas tendencijas, matyti, jog per mėnesį aktyvių protrūkių sumažėjo beveik 90-čia proc., t. y. nuo 386 gegužę iki 46 birželį.

Pasak NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, praėjusią savaitę epidemiologai ir toliau fiksuoja koronavirusinės infekcijos protrūkių kreivės lūžimą žemyn, o šias tendencijas lemia gyventojų vakcinacija.

„Tai, ką matome protrūkių kreivėje, džiugina. Praėjusią savaitę protrūkių mažėjimo tendencija ne tik išliko, bet ir stebimas svaresnis kreivės lūžimas, nei savaitėmis prieš tai, kai jis kas savaitę siekė apie 30 procentų. Reiškia, vakcinacijos daroma įtaka epidemiologinei situacijai yra itin reikšminga. Tai labai geras ir labai lauktas rezultatas, įrodantis, kad skiepydamiesi virusą galime įveikti“, – sakė D. Razmuvienė.

Ji paragino gyventojus toliau aktyviai skiepytis ir „kartu kurti sėkmės istoriją ir su ja, o ne su virusu pasitikti rudenį“.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje 60-čia proc. sumažėjo aktyvių protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose. Jų specialistai užfiksavo 12, kai savaitę prieš tai – 30. Taip pat per pusę mažiau protrūkių registruota maisto pramonės, baldų gamybos įmonėse, statybos ir logistikos bei transporto sektoriuose.

Tuo metu prekybos įmonėse, anot specialistų, praėjusią savaitę stebima 40-čia proc. mažiau aktyvių protrūkių, lyginant su 24-ąja metų savaite. Jų epidemiologai užfiksavo keturis, savaitę prieš tai – septynis.

Specialistų vertinimu, gamybos sektoriuje protrūkių kreivė praėjusią savaitę krito lėčiau, nei ankstesnę savaitę, t.y. per savaitę protrūkių įmonėse sumažėjo penktadaliu. Taip pat nebeliko aktyvių ligos protrūkių siuvimo įmonėse – pavasarį šios srities įmonėse jų buvo registruota per 20.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 46 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 88 protrūkiai. Birželio 7-13 dienomis buvo nustatyti 138 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, gegužės 31-birželio 6 dienomis – 212 protrūkių. Gegužės pabaigoje fiksuoti 331 protrūkis, gegužės 10-16 dienomis – 448 protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

NVSC primena, kad skiepytis „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcina gali asmenys nuo 12 metų, likusiomis vakcinomis leidžiama skiepyti visus pilnamečius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (302)