„Demokratinėje visuomenėje viešojo intereso gynimas turi būti apsaugotas nuo nesąžiningų bei nepagrįstų teisinių priemonių taikymo, todėl itin svarbu imtis iniciatyvų, padėsiančių apsaugoti žurnalistus bei žmogaus teisių gynėjus, kai teisminis procesas naudojamas kaip bauginimo ir užtildymo priemonė“, – pranešime sakė ministrė Evelina Dobrovolska.

Anot ministerijos, šie pakeitimai parengti reaguojant į Europos Komisijos patvirtintą Europos demokratijos veiksmų planą, kuriame skiriamas dėmesys kovai su piktnaudžiavimu strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo.

Lietuvoje viešėjusi Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Vera Jourova susitikime su teisingumo ministre E. Dobrovolska aptarė, kad 2021 metų antroje pusėje EK pateiks teisėkūros pasiūlymą, kuriuo bus siekiama Europos Sąjungos mastu apsaugoti žurnalistus ir pilietinę visuomenę nuo minėtų ieškinių.

E. Dobrovolskos teigimu, tikėtina, kad iki bendros ES iniciatyvos pateikimo Lietuva jau turės savo patirtį, kuria galės pasidalinti.

„Džiugu, kad Lietuva imasi lyderystės itin aktualiu klausimu, stiprinant demokratinės valstybės principus ir apsaugant žiniasklaidos laisvę. Teisingumo ministerija pateikė Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus, kurie padės įvykdyti šios Vyriausybės programos siekį nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką“, – teigė E. Dobrovolska.

Nauji Civilinio proceso kodekso pakeitimai, pasak ministerijos, leis įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu, kai ieškiniai reiškiami nesąžiningai, norint pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu.