Jų į telefonus atsiųstame pranešime rašoma, kad šįvakar ir ateinančios nakties pradžioje Lietuvoje numatoma labai smarki audra: daug kur liūtys, perkūnija, kai kuri lis smarkiai, kris kruša. Vietomis kils škvalas 15-20 m/s, kai kur 25 m/s.
Kaip rašoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklapyje, artimiausią parą per Lietuvą lėtai slinks atmosferos frontas. Numatomi audringi orai.
Birželio 24-os naktį daug kur prognozuojami trumpi lietūs, perkūnija. Vietomis lis smarkiai. Kai kur kils škvalas, galima kruša. Vėjas nepastovios krypties, 5–10 m/s, per škvalą 15–20 m/s.
Žemiausia temperatūra 15–20 laipsnių. Dieną daug kur trumpi lietūs su perkūnija. Rytiniuose rajonuose kai kur lis smarkiai, galima kruša, škvalas. Vėjas besikeičiančios krypties, 6–11 m/s, per škvalą 15–20 m/s.
Aukščiausia temperatūra 26–31, vakariniame šalies pakraštyje 23–25 laipsniai.
Birželio 25 d. daug kur trumpi lietūs, perkūnija, vietomis lis smarkiai. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 24–29 laipsniai.
Birželio 26-os naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis, perkūnija. Temperatūra naktį 14–19, dieną 22–27 laipsniai.
Birželio 27-os dieną pietvakariniuose rajonuose trumpai su perkūnija palis. Naktį vietomis rūkas. Temperatūra naktį 12–17, dieną 21–26 laipsniai.
Birželio 28 d. vietomis trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra naktį 10–15, dieną 20–25 laipsniai.
Ar tikrai kasmet per Jonines lyja?
Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai taip yra? Į šį klausimą atsakykime paanalizuojant vidutinę oro temperatūrą ir kritulių kiekį 1991–2020 m. Analizuojant paskutines dvi birželio savaites pastebima, kad būtent Joninių laikotarpiu (birželio 23–24 d.) vidutiniškai Lietuvoje iškrenta 4–5 mm kritulių per dieną, o tai yra iki 2 kartų daugiau kritulių per parą nei prieš ir po Joninių.
Taip pat šios dienos yra apie 0,5 °C vėsesnės nei diena prieš ir po. Neretai drėgnesnėmis ir vėsesnėmis sąlygomis gali pasižymėti ne tik pačios Joninės, tačiau ir ilgesnis laikotarpis (žr. į grafiką žemiau). Pagal daugiametes reikšmes, didesnio kritulių kiekio laikotarpis tęsiasi ir po Joninių – beveik iki liepos vidurio. Į lietingesnį laikotarpį patenka ir liepos 10 d., kuri liaudyje vadinama „Septyniais miegančiais broliais“ arba tiesiog „miegančiais broliai“.
Sakoma, kad jei šią dieną lyja, tai lis dar septynias dienas ar net septynias savaites. Šis pastebėjimas „veikia“ tikrai ne visada, tačiau apie tai papasakosime atkeliavus šiais dienai.
Joninių laikotarpis taip pat pasižymi ir žemesne nei prieš tai ir po oro temperatūra. Vidutinė oro temperatūra birželio 23–24 d. Lietuvoje siekia apie 15,8 C, tačiau dienos prieš ir po yra šiltesnės. Ar tikrai per Jonines visada lyja, kaip sakoma liaudyje, galime patikrinti naudojant ne tik vidutines kritulių reikšmes šiomis dienomis, tačiau lietingų dienų (>0,1 mm) pasikartojimą per 30 metų.
Vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 d. dažniau lyja, nei nelyja, tačiau pasakymas „visada per Jonines lyja“ nėra teisingas, nes kritulių pasikartojimas siekia, atitinkamai, 58 % (17 iš 30 metų) ir 64 % (19 iš 30 metų). Žinoma, kad kritulių pasikartojimas labai priklauso nuo vietovės.
Birželio 23 d. dažniau krituliai iškrenta pajūryje, Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje (60–64 %; žr. į žemėlapį), o birželio 24 d. – Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvos dalyje (66–74 %). Jau išsiaiškinome, kad Joninių laikotarpis tikrai pasižymi didesniu kritulių pasikartojimu ir vėsesnėmis sąlygomis. Bet kodėl taip yra?
Nėra tiksliai žinoma, kad būtent šios dvi dienos taip išsiskiria temperatūros ir kritulių sąlygomis daugiametėse sekose, tačiau tai labiausiai sietina su intensyvesne ciklonine cirkuliacija. Apie Jonines dienos trukmė yra ilgiausia per visus metus, todėl ir Saulė stipriai šildo žemę. Stiprus įšilimas dažnai siejasi su žemesnio slėgio atmosferos cirkuliacijos ir cikloninės bei frontinės veiklos suintensyvėjimu.
