Šia tema buvo diskutuota trečiadienį laidoje „Delfi Tema“.

Vienas iš siūlymų atlaisvinti su alkoholiu susijusius draudimus autorių, liberalas Andrius Bagdonas nesutinka su argumentais, kad nereikia atsitraukti nuo draudimų, nes žmonės prie jų priprato.

„Kažkada žmones ir į Sibirą veždavo, ir žmonės priprasdavo ten gyventi. Tai nereiškia, kad tai yra teisinga ir sąžininga. Alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje mažėjo nuo 2008 metų. Net trys Vyriausybės prie to prisidėjo, kad Lietuvoje žmonės vartotų mažiau alkoholinių gėrimų.

Tačiau buvusi valdžia, kuri taip pat prisidėjo prie gėrimų suvartojimo mažėjimo, manome, kad įvedė tam tikrus perteklinius draudimus arba ribojimus“, – sakė A. Bagdonas.

Pasak jo, naujais siūlymais norima atstatyti teisingumą.

„Pagrindiniai siūlymai yra, kad sekmadieniais darbo laikas būtų nuo 10 iki 20 val., kaip ir bet kurią įprastą dieną. Vienas kolega Seime įregistravo pataisą, kad reikėtų prekiauti nuo 12 iki 20 val. , neva, kad reikėtų nors pusę dienos sekmadienį leisti žmonėms pabūti blaiviems. Aš nesutinku su tokia nuomone. Sakau, kad reikia skatinti žmones nevartoti alkoholinių gėrimų septynias dienas per savaitę, tą daryti švietėjišku būdu“, – sakė A. Bagdonas.

Jis taip pat paminėjo, kad yra siūlymas dėl amžiaus cenzo.

„Mes manome, kad, jeigu žmogus tampa pilnamečiu, yra atsakingas už save, už savo veiksmus, jis turi turėti ir teises būti lygiaverčiu gyventoju ir turėti galimybę įsigyti alkoholinių gėrimų. Neskatinu to daryti, bet žmogus turėtų turėti tokias teises“, – teigė A. Bagdonas.

Pasak parlamentaro, taip pat siūlomi tam tikri reklamos atlaisvinimai, kad įmonės arba gamintojai, kurie teikia informaciją apie save, mokslinę ir istorinę informaciją, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus, turėtų galimybę tą informaciją pateikti.

„Ta reklama nebūtų bent socialiniuose tinkluose mokama. Tiesiog būtų galimybė su ja susipažinti“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Liberalas taip pat pastebėjo, kad tuo laiku, kai buvo įvestas karantinas, ir Vilniuje atsidarė daug lauko kavinių, ir buvo galimybė viešose erdvėse kavinėms pasistatyti staliukus, paaiškėjo, kad dažnu atveju 40 metrų nėra pakankamas atstumas nuo prekybos vietos.

„Mes siūlome įvesti 80 metrų atstumą, kad būtų galima tiek verslininkams, tiek gyventojams, naudotis šia savivaldybės suteikta galimybe“, – sakė A. Bagdonas.

Siūlymų autoriai siūlo sutvarkyti tam tikras, jų vertinimu, dviprasmiškas nuostatas, kai viena licencija galima prekiauti iki 22 laipsnių alkoholiniu gėrimu, kitoje yra nurodyta 15 laipsnių, dar kitose – net 13 laipsnių.

„Tikslas būtų suvienodinti, ir įvesti vidutinį dydį. Siūlymas yra 15 laipsnių, kad nebūtų dviprasmybių“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Sako, kad jaunimo

Liberalo nuomone, teikiami siūlymai neblogins visuomenės sveikatos situacijos.

„Kadangi rezultatai gerėjo ir nuo 2008 metų be šitų papildomų draudimų, be sekmadienio, be jaunimo ribojimo vartoti alkoholinius gėrimus. Dažnu atveju mes matome, kad tas pats jaunimas, kuomet baigia mokyklą, vyksta išleistuvės, vartoja alkoholinius gėrimus – patinka mums tas, ar nepatinka. Reikėtų daugiau švietėjiškos veiklos, kad jie mažiau vartotų alkoholinius gėrimus“, – svarstė A. Bagdonas.

Jam atrodo neteisinga, kad tokie jaunuoliai yra paverčiami pažeidėjais

„Mūsų nuomone, pilnametystė yra ta amžiaus riba, kuomet žmogus turi tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu ir turėti visas galimybes“, – sakė A. Bagdonas.

Jo nuomone, reikėtų tokius klausimus reguliuoti ne per draudimus, o skatinti piliečių pasitikėjimą valstybe.

Pasipiktino dėl palyginimo su tremtimi

Griežtesnės alkoholio kontrolės politikos iniciatorius, buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras iš „valstiečių-žaliųjų“ frakcijos Seime Aurelijus Veryga ir pats ne visą gyvenimą yra buvęs abstinentu.

Laidoje jis prisiminė, kad pats alkoholio paragavo dar net nesulaukęs pilnametystės, ir sakė, kad jo pavyzdys nėra sektinas.

„Aš vaikas, paauglys buvau tada, kada Lietuva žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius. Tada buvo ypatinga situacija. Tai buvo labai sunkus metas Lietuvai, buvo subyrėjusios visos kontrolės institucijos. Tai buvo laikas, kai tiesiog spiritu, atvežtu iš įvairių šalių, buvo prekiaujama turguje be jokios priežiūros.

Man teko gyventi tokiu laiku, būti vaiku, ir, žinoma, kad mano patyrimas yra jokiais būdais nesektinas. Aš alkoholinį pradėjau vartoti būdamas dar nepilnametis. Esu pasakojęs, kad man pasiūlė jį vartoti pilnamečiai žmonės, kurie tuo metu turbūt nesuprato visų su tuo esančių rizikų“, – pasakojo A. Veryga.

Politikas mano, kad dabartinėje situacijoje (turint mintyje dabartinį mentalitetą, suvokimą) jis elgtųsi kitaip, ir laikytųsi tvarkų, kurios Lietuvoje yra nustatytos.

„Su kolega visiškai nesutinku, kad tokias visuomenės sveikatos priemones, kurios yra grįstos mokslu, ir už kurias Lietuvą gerai vertina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), būtų galima kažkokiu būdu lyginti su žmonių vežimu į Sibirą. Žmonės niekada su vežimu į Sibirą nesusitaikė. Tai yra represija prieš žmones. Manau, kad toks palyginimas yra mažų mažiausiai neetiškas“, – kalbėjo A. Veryga.

Nesupranta, kokiu būdu siūlymai mažins vartojimą

Buvęs ministras sako, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas turėjo įvairias tendencijas.

„Jis augo visuomet, kuomet buvo liberalizuojama alkoholio kontrolės politika, ir mažėjo visuomet, kuomet buvo pritaikomos mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės“, – sakė A. Veryga.

Pasak politiko, jeigu pritariama tam, kad tokios priemonės veikia, tuomet tenka sutikti ir su teiginiu, kad, liberalizavus situaciją,vartojimas vėl išaugs.

„Man yra keista, niekur, jokiuose siūlymuose, yra visiškai nekalbama apie paties Alkoholio kontrolės įstatymo pagrindinį tikslą. (…) Tikslas yra mažinti bendrą alkoholinių gėrimų suvartojimą ir jo daromą žalą. Jeigu kolega galėtų pasakyti, kokiu būdu alkoholinių gėrimų reklamos, pardavimo, įsigijimo amžiaus liberalizavimas sumažins alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą, tai gal aš net ir palaikysiu tuos siūlymus“, – sakė A. Veryga.

Nemato logikos atšaukinėti ribojimus

Griežtesnį alkoholio reglamentavimą palaikantis politikas gynėsi, kad tikrai nelaiko visų žmonių ligoniais.

„Tik, gink Dieve, niekas nelaiko visų žmonių ligoniais. Kiekviena iš tų aptarinėjamų priemonių turi savo tikslą, turi savo auditoriją. Yra labai neteisinga paimti vieną kokią nors priemonę iš konteksto ir ją pateikti kaip nesprendžiančią problemos“, – dėstė A. Veryga.

Tarkime reklamos draudimas, pasak pašnekovo, žmonių, kurie turi priklausomybes problemas veikia labai minimaliai, nors taip pat šiek tiek veikia.

„Kasdienis priminimas apie alkoholinį gėrimą žmogui, kuris turi priklausomybę, net jeigu šiuo metu jis bando išspręsti šitą problemą, jis jam nepadeda mesti vartoti alkoholinius gėrimus“, – sakė A. Veryga.

Tačiau, pasak jo, šito draudimo pagrindas yra ne priklausomybę turintys žmonės, o tie, kurie šiuo metu dar nevartoja.

„Tai reiškia nekurti jiems tokio alkoholio vartojimo įsivaizdavimo kaip ypatingai socialiai geidžiamo arba priimtino socialinio reiškinio“, – aiškino A. Veryga.

Pardavimo laikas, pasak jo, susijęs jau su kitomis žmonių grupėmis.

„Skandinavai iš viso sekmadienį alkoholinių gėrimų nepardavinėja. Šeštadienį trumpai parduoda, darbo dienomis – dar trumpiau negu mes. Bet niekas ten nesako, kad Skandinavai savo piliečius laiko ligoniais, ir ten nuvažiavę ir mūsų bendrapiliečiai sugeba prisitaikyti. Juo labiau tos šalys save laiko laimingiausiomis pasaulyje“, – kalbėjo A. Veryga.

Tačiau, pasak jo, ir mes esame panašūs.

„Mūsų apklausos rodo net ne tai, kad gyventojai susitaikė. Jie pastebi teigiamus dalykus. Jie pastebėjo, kad jų gyvenama aplinka tapo saugesnė, kad yra mažiau triukšmo, agresijos. Dėl to palaikymas visoms šitoms įstatymo nuostatoms didėja“, – sakė A. Veryga.

Kartu jis atkreipė dėmesį į mokslininkų perspėjimus, kad pokovinė situacija bus sudėtinga.

„Visuomenės psichikos sveikata yra, deja, bet pablogėjusi. Alkoholis yra vienas rizikos veiksnių, kuris gali prisidėti prie dar didesnio blogėjimo. Šitoje situacijoje šalys buvo įspėtos ne tik, kad nešvelninti, bet pagalvoti apie priemones, kurios galėtų visuomenę apsaugoti. Mes gi, panašu, kad ruošiamės žengti visiškai priešinga kryptimi“, – teigė A. Veryga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (453)