Pagal Saugomų teritorijų įstatymą Lietuvoje statyti namus draustinyje draudžiama. Tačiau yra viena išimtis: leidžiama atstatyti buvusias sodybas. Būtent ši išimtis „juodiesiems archeologams“ gali sukrauti nemenkus pelnus. Kaip žinia, tokie archeologai daugiausia darbo turi pajūryje ir kitose gražiausiose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, ežerų pakrantėse.
Kad suprastumėte, kaip viskas vyksta, reikia nubraižyti elementarią schemą. Sklypai draustiniuose, jeigu juose nėra galimybės statyti, labai nebrangūs. Todėl nesunku jų savininkus įtikinti parduoti. O kai šis turtas patenka į rankas tiems, kurie turi pinigų ir šiek tiek įžūlumo, prasideda keisti dalykai.
Kol teisės aktuose, reglamentuojančiuose senųjų sodybų atkūrimą, nėra nurodyta amžiaus riba, nuo kurio ir iki kurio laiko egzistavusios sodybos gali būti atstatomos, tol teoriškai sodybų atkūrimas leidžiamas net jau ištirtų archeologinių objektų vietose – senovės gyvenvietėse, dvarvietėse ir pan. Kitaip tariant, galima atstatyti net akmens amžiuje stovėjusius namus.
„Galiojantys įstatymai sukuria prielaidas sodybvietes falsifikuoti, kas ir vyksta jau ne vienerius metus įvairiose Lietuvos vietose, prie Vilniaus, Aukštaitijose ežeryne, pajūryje. Teismui medžiagą pripažinti buvusias sodybas pateikia 3 šalys, kurios visos finansiniais ryšiais yra susijusios su asmenimis, siekiančiais atstatyti sodybas. Istorinių pažymų rengėjai ir archeologinių tyrimų vykdytojai už atliktus tyrimus gauna atlygį iš sodybų ieškančių savininkų ir pateikdami išvadas, tikėtina, yra šališki.
Žemės paveldėtojai gauna atlygį iš sodybų „atstatytojų“ už parduodamą žemę ir taip pat gali būti šališki liudytojai apie buvusių sodybų vietas. MAK manymu, reikia siūlyti minėtoms institucijoms imtis iniciatyvos panaikinti arba pakeisti dabartines Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas taip, kad saugomose teritorijose sodybos nebūtų atstatomos arba kad būtų atstatomos tik ne anksčiau kaip XX a. egzistavusios, tik kartografiniais duomenimis patvirtinto, tik archeologiniais tyrimais tiksliai lokalizuotos sodybos“, – tokias išvadas pateikia Mokslinės archeologijos komisija.
