Baudžiamąją bylą dėl šnipinėjimo išnagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas trečiadienį paskelbė, kad pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu prokurorų surinkti duomenys, todėl dėl nusikaltimų buvo nuteistas Lietuvos pilietis Vladimiras Sokolovas (Vladimir Sokolov) ir Rusijos pilietis Igoris Gostevas (Igor Gostev). Nusikaltimų padarymo metu jis dirbo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku – jam kaltinimai buvo pateikti ne tik dėl šnipinėjimo, bet ir dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo bei daugkartinio neteisėto valstybės sienos perėjimo.
Teismas nusprendė I. Gostevui skirti 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tuo metu V. Sokolovui skirtas įkalinimas 9 metams 3 mėnesiams.
„Abu kaltinamieji yra pripažinti kaltais dėl šnipinėjimo, jiems buvo inkriminuotos dvi veikos, kai buvo verbuojami du piliečiai Lietuvoje ir kitose valstybėse, teismas šias veikas vertino kaip vieną testinę veiką“, – sakė teisėjas A. Cininas.
Anot teisėjo, I. Gostevas buvo nusikaltimo, dėl kurio nuteistas, organizatorius ir kurstytojas.
Ši baudžiamoji byla, kaip ir kitos šnipinėjimo bylos, buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, nes taip buvo siekiama apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją.
Abu kaltinamieji buvo nepasiekiami Lietuvos pareigūnams, teisėsaugos pareigūnai yra paskelbę jų paiešką, todėl teismas juos teisė už akių, jiems buvo skirti valstybės advokatai. Savo poziciją dėl kaltinimų buvo išsakęs tik V. Sokolovas, kuris šiuo metu gyvena Karaliaučiuje. Vyras, anksčiau turėjęs verslų Lietuvoje ir Baltarusijoje, kaltinimų nepripažino.
Teismo nuosprendis dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Teisme išnagrinėta byla buvo išskirta iš anksčiau išnagrinėtos, kurioje dėl šnipinėjimo buvo nuteistas Frusijos ederalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka (Nikolaj Filipčenko) – jam teismas buvo skyręs dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, prieš pusantrų metų prezidentas Gitanas Nausėda jam suteikė malonę; taip buvo atvertas kelias Lietuvai ir Rusijai apsikeisti nuteistais ir įkalintais šnipais, N. Filipčenka buvo grąžintas į Rusiją.
Bylos duomenimis, I. Gostevas ir V. Sokolovas, veikdami organizuotoje grupėje su N. Filipčenka, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvą – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.
Generalinė prokuratūra buvo pranešusi, kad skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.
Anot prokurorų, jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su VAD darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – VAD saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Pasak prokurorų, I. Gostevas, vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.
Galimybė I. Gostevą ir V. Sokolovą dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio, kai buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos.
Tuo metu N. Filipčenka buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvą, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis N. Filipčenka Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.
Teismas nustatė, kad N. Filipčenka veikė konspiracios tikslais naudodamasis kito asmens vardu išduotais dokumentais ir savo tikslų įgyvendinimui pasitelkdavo vis kitus asmenis. Rusijos žvalgas Lietuvoje dirbo ne vienerius metus ir, pasak teismo, veikė prieš Lietuvos valstybę organizuotoje grupėje, o už informaciją mokėjo pinigus.
N. Filipčenka tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus.
„Nusikaltimai buvo jo darbo dalis, jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė“, – yra sakiusi baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja Regina Pocienė.
Anot pareigūnų, N. Filipčenka ne kartą naudojosi suklastotais asmens ir kitais dokumentais, palaikė ryšį su verbuojamais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.
N. Filipčenka buvo sulaikytas 2015 m. balandžio pabaigoje, kai tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Karaliaučiaus srities vyko į Baltarusiją.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento (VSD) Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
