„Birželio 23 dieną bus įgyvendinta prieš kelerius metus Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariams kilusi idėja paminklu įprasminti trijų savanorių kartų kovas už mūsų šalies laisvę“, – sakė KASP vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas.

„Trys nuleisti kalavijai simbolizuos kovotojų dvasios atminimą ir tuo pačiu mums primins, kad būtume pasiruošę bet kada pakelti kalavijus – ginti savo nepriklausomybę“, – kariuomenės pranešime teigė jis.

Paminklui lėšų skyrė kariai savanoriai ir profesinės karo tarnybos kariai, taip pat Lietuvos visuomenė drauge su „Neužmirštuolės“ iniciatyva, Prienų rajono savivaldybė renovavo Jiezno Nepriklausomybės aikštę ir pritaikė erdves lankytojams.

Per ceremoniją trijų savanorių kartų atstovai padės gėlių prie naujo paminklo ir prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Po to kariai renginio svečius vaišins kareiviškomis vaišėmis.

Paminklas pastatytas Jiezne, nes čia 1919 metais bei 1944−1953 metais per kautynes už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę žuvo pirmosios bei antrosios kartos Lietuvos kariai savanoriai.

Šių metų vasario 10 dieną – Jiezno kautynių pradžios dieną – KASP vadas pulkininkas D. Pašvenskas, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius ir paminklo autorius Nerijus Treinys pasirašė laišką ateities kartoms, jis įdėtas į tūtą ir įkastas į paminklo pamatus.

XX amžiaus Lietuvos istorijoje žinomos trys karių savanorių kartos. Pirmoji karta – 1918–1920 metų Nepriklausomybės karo savanoriai. Šiuo laikotarpiu, 1919 metais, Jiezno apylinkėse kovoję Lietuvos savanoriai, neleido bolševikams įsitvirtinti Jiezne ir užimti Kauno – laikinosios Lietuvos sostinės.

Antroji savanorių karta – 1944 metais prasidėjusios ir bemaž dešimtmetį trukusio ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai judėjimo dalyviai.

Trečioji – piliečiai, Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą 1990–1991 metais atėję į besikuriančią krašto apsaugą.